Koridorius

Išėjusi iš kambario kaip tik pamatė Rin netoli jos durų ir kitus. Kiek sunerimusi Miki prisispaudė prie savo kambario durų ir labai priešiškai žiūrėjo į vaikiną.
-Tavęs vidun neleisiu!
Iš kart pareiškė mergina.
-Tu turbūt irgi iškrypėlis, kuriam rūpi surišti mane virvėmis ir išprievartauti!
Tiesiog garsiai išsakė mintis koridoriuje, kur buvo ir kiti.

Prisiminusi knyga iš kurios svaidėsi Miki nusišypsojo.
-A.
Jau žadėjo eiti į kambarį, bet staiga priešais išlindo Miki užblokuodama duris. Atreportavusi, kad neįleis Haruko, pasiėmė iš jo daiktus. 
-Na mums reikia. 
Iškėlė savo ir Erikos krepšius priešais Miki.
-Mums valdžia liepė atsikraustyti čia .
Šyptelėjo, tikėdamasi, kad mergina greičiau pasitrauks.

Žvilgtelėjo į Nate.
-Kad tu nemąstai su savo makaule. Bandau, kad veikti pradėtų
Dar kažką ketino daryti, bet prasivėrė durys ir išlindo Miki. Net žioptelėjo išvydusi savo kuprinę Saros rankose.
-What a...? Miki, jam reikia knygos
Paaiškino.

Toliau su irzliu žvilgsniu žiūrėjo į Erika. Jis labai abejojo, kad mergina geriau naudojo savo 'makaulę'. Kai merginos pradėjo kalbėtis apie knygas, žvilgsnis sustojo ant merginos.
-Pa-..
Nusprendė patylėti, nes prisiminė kas nutiko Seiji.
-Tu turi mano knygą?

Prasivėrus kambario durims iš jo išėjo despotė, kuri iškarto užsipuolė Haru.
- palauk palauk, - atstatęs rankas taikiai vaikinas bandė nuraminti merginą. 
- Aš ne iškrypėlis!,- kiek susigėdęs šis atšovė, - Man tik mano daiktų reikia, - pridūrė. Pasimetęs tik dairėsi vis į Eriką ir į Sara. Saros žodžiai kiek nudžiugino , bet tuo pačiu suglumino, jam mintis apie gyvenimą kartu su šia rožine pantera neatrodė gera ir toli gražu jeigu jos abi susidės su Erika, vaikinai į šį bendrabučio kambarį matys kaip savo ausis.

Vos išėjus iš kambario Miki ne tik pasitiko visa šutvė, bet dar ir visiems kažko iš jos reikėjo. Per daug nesigilinusi į tai, ką pasakė Sara, mergina pasitraukė nuo durų ir ją įleido į kambarį. Tada Erika atkreipė dėmesį į vaikiną, kuris ieškojo knygos. Miki iš karto jį atpažino. Kur gi pamirš tą epizodą kai jie abu su Seiji norėjo lysti prie jos krūtinės.
-Neturiu jokios tavo knygos. I'm a more decent person than you!
Net pirštą iškėlė Nate link. Galiausiai prakalbo Haru. Mergina jį nužvelgė labai susierzinusiu žvilgsniu.
-Tokio bukapročio dar nebuvau mačiusi. Tavo daiktai kartu su to iškrypėlio lagaminu yra ten.
Parodė pirštu į koridoriaus galą prie sienos. Matomai per visus smagumus daiktai kažkaip sugebėjo toli nusiridenti.

Dėkingai nusišypsojo Miki ir patenkinta įėjo į kambarį su savo ir Erikos daiktais. Aišku neužmiršdama uždaryti duris.

Per visą sumaištį visai jų nepastebėjo, o štai riaumojanti pantera parodė kur jie.
Priėjęs ir pasiėmęs daiktus šis padėkojo nedraugiškai fyfai:
- Ačiū, jūs irgi ne viena iš protingiausiu,- ėmė juoktis ir išsitiesęs persimetė kuprinę per petį.
- Nežinau, ką tau tas vadinamasis "iškrypėlis" padarė, bet turbūt buvai verta, - paerzino šią nuolankiai šypsodamasis.
- Juk visa šita sumaištis ir įvyko dėl tavęs, - priėjęs jis smeigė piktesnį žvilgsnį su plačia šypsena.

Pagaliau baigia hardbassint ir pavargęs bando atsikvėpt.
- Atcruodo vyskąs.
[- Atrodo viskas.]
Pasako ir pritūpia. Vaizdelis tikrai tiko prie Pashos aprangos.

Jau kiek laiko nugriuvęs gulėjo ir atsikėlęs nieko nesakė ir kažkur nuėjo.

Pasimetė visame tame veiksme. Nužvelgė vaikinus. Atrodo viskas tvarkingai ir ramiai einasi. Beliko kad Miki išsiaiškintų su vaikinu dėl knygos. Ne jos reikalas, todėl trūktelėjusi pečiais susikišo rankas į kišenes ir įsliūkino į kambarį kur nuėjo Sara su jos daiktais.

Miki tiesiog būtų praignoravusi Rin, nes jos manymu kalbėjimas su juo yra laiko švaistymas. Vaikinui niekada nedaeina kada reiktų patylėti, eiti šalin ir panašiai. Būtų jau ėjusi, tačiau dabar vaikinas ėmė ją kaltinti dėl visko. Tai buvo paskutinis lašas. Supykusi Miki pakėlė akis į Rin.... ir dėjo riebų antausį į jo išsiviepusį snukį.
-Nekalbėk taip, lyg viską žinotum, bukaproti!
Tai pasakiusi apsisuko ir nuėjo atgal į savo kambarį.

Nate taip ir liko stovėti koridoriuje, be knygos.
-Skaityti knygas nepadoru?
Tyliai sau pasakė, jis nesuprato, prie ko čia knyga ir padorumas. Bet kuriuo atveju, pasirodo Miki neturi knygos. Nuleidęs rankas, lėtai nusliupino link savo kambario.

Susiėmė už veido, gavęs antausį jis tik sušnairavo į merginą. 
- Šita tikrai pasiutus , - sau sumurmėjęs ir kiek įsižeidęs jis nuėjo ieškoti savo kambario .

Pailsėjęs susirenka telefoną ir savo kambaryje persirengęs patraukia mokyklon.

Vos užrakinusi merginų kambario duris, dideliu greičiu perskrodė koridorių. Nebuvo ko laukti, o tuo labiau nesinorėjo vėluoti į pirmą pamoką.

Išėjęs iš virtuvės Daichi apsilaižė, vis dar jautė El lūpų skonį. Pasitaisė virvę permestą per petį,  jos nevalia pamesti, kitai nėra nei lėšų, nei priemonių, paruošti. Daichi viduje spirgėjo nekantrumo jausmas. Reikia greičiau surasti tą prakeiktą lagaminą... 
-Kuris ten kambarys buvo....
Stovėjo koridoriuje. Visos durys jam atrodė vienodos. Pasibeldėį vienas duris, į kitas, visos užrakintos. 
-atrodo likom tik mes, visi išėjo į pamokas...
Atsisukęs į El beviltiškai nusišypsojo.

-Žinok,man taip pat čia viskas atrodo vienodai,-tarė El besidairydama aplinkui, kai jos akis užkibo už kažko koridoriaus gale.
-Žiūrėk,ten kažkas voliojasi,gal čia tavo lagaminas?-ir nuėjo link tos pusės.
Daėjusi koridoriaus galą,pradėjo tempti lagaminą link Daichi ir tarė:
-Vis delto manau čia tavo žiūrėk kokia klasė ir skirstomes,į pamokas galime paveluoti.

Per tą savo išsiblaškymą, Daichi dažnai viską pametą ir pamiršta, todėl labai apsidžiaugė kai El atitempė jam jo lagaminą. Nors jis ir gulėjo puikiai matomoj vietoj, didelė tikimybė, kad vaikinas jo taip ir nebūtų radęs.
-Eleanora, tu auksas!
Prišoko prie lagamino ir apsikabino jį, kaip didžiausią brangenybę. Visas jo turtas ten. Iš kišenėlės ištraukė lapą ir pradėjo jį vartyti...
-Klasė... klasė... emm... 1-A! Kambarys... 2B
Pagaliau viskas aišku, palengvėjimas neišpasakytas.

"Velnias,mano klasei..."mintyse nusikeikė Eleanor.
-Na,kai viskas jau aišku, galim jau kaip ir paskubėti į klasę, pakeliui užneši savo lagaminą į kambarį,ok?-tarė ji vaikinui.

-Aha, jau reikia skubėt.
Iš lagamino išsitraukė sąsiuvinį Ir tušinuką.  lagaminą, nuvilko iki 2b kambario, įnešė jį vidun ir paliko, kur miegos išsiaiškins vėliau. 
-Viskas galim lėkt.
paėmė merginą už rankos ir abu išbėgo iš bendriko.

Įeina su Maya.
- Muštynės, sakai... Ir kurių čia privengti?

-Pas mus klasėj vienas keistas vaikinas yra. Seiji, berods. - susimąsto. - neprisimenu jo vardo - nusijuokia susigėdus. - Tau reikia kambario, taip? - pažiūri į brolį ir pagalvoja kur būtų galima rast laisvų kambarių sąrašą. - Manau, kad vietų turėtų būti dar kuriam nors kambary.

- Ai, galiu ir lauke gyventi. Arba gali merginų kambarį priimti, aš ne prieš. - mirkteli sesei, nusijuokia

-Aš turiu kambariokę. Ne tai, kad mes augom vienam kambary, bet vis vien. Taisyklės yra taisyklės. - nusijuokia. - Turėsim jų laikytis.
-Tiesa, aš kambary turiu pyrago. Nori? - pasiūlo, o tik tada prisimena, kad turėjo jį valgyti kartu su Kyuu. Bet kadangi šis neatsako, tai pagalvoja, kad nieko tokio.

- OOOOOooooo! Tavo pyragai - patys skaniausi. Aišku, kad noriu. - suurzgia pilvas. - Labai noriu.