Virtuve

First topic message reminder :

Ateina kartu su Kyuu
-Na, pasirodo, kad tokia patalpa čia egzistuoja. - pergalingai nusišypso ir pradeda dairytis po spinteles ir lentynas

-mmm.. - pagalvojo. - man patinka skaityti  ir mėgstu pliušinius žaislus bei zuikučius. - pasakė kiek per daug entuziastingai.
Chi nusijuokė kartu su vaikinu,kai pastebėjo kavos tirščius ant jo lūpų, tačiau nieko nesakė. Prisiminusi, kad laisvai kalbėjo su vaikinu, nuraudo. Ji visada buvo drovi ir varžėsu vaikinų, todėl ji dabar sėdėjo nuleidusi galvą ir kvailai besišypsodama.

Vaikinas išėjus Mayai iškaro žvilgsnis perėjo į Chi. Kuri sėdėjo nuleidus galvą , besišypsodama ir pakeitus veido spalvą. Vaikinas kažkaip nenorėjo prikibti prie to , nes ji gan mielai atrodė su šypsena ir kažkiek paraudonavus:
-Žinok labai mielai skamba... - Yugi nusišypsojo ir užėmė vietą ant kėdėsm,šalia jos.- O apie zuikučius... Tu juos augini ? Ar irgi pliušiniai ? -Jo akys su kiekvienu žodžiu vis labiau ir labiau žibėjo

Mergina kiek atsigavo, kai sulaukė kito klausimo.
-Neauginu... Nors labai norėčiau. Gaila, kad bendrabutyje neleidžia laikyti augintinių... - atsiduso kiek svajingai.
Ji jau sėdėjo tiesiai, nebesusikūprinus, rankose laikė puodelį su arbata, kartais jį pakeldavo prie lūpų. Merginos akys kalbant apie gyvūnėlius spindėjo.

Neleidžia... Vaikinas pakartojo sau galvoje ,jam kažkas jau sukosi galvoje kažkokia idėja:
-Neleist neleidžia , bet taisyklės skirtos laužyti ? - Rimtu tonu vaikinas paklausė, jam patiko ši idėja nesilaikyti taisyklių.

-Taip manai? - mergina akimis, kupinomis vilties, pasižiūrėjo į vaikiną.
-Tikrai labai norėčiau augintinio. - nusišypsojo, bet ji nebuvo tikra ar nori laužyti taisykles, o namie jo laikyti negalėjo, nes tėtis jau seniai jai uždraudė kepyklėlėje turėti kokį augintinį dėl higienos normų ir panašiai.

-Taip ... Tik yra bloga žinia, tu turėtum jį kažkur slėpti ,nes jai kas jį aptiktų būtų ne kažką.- Vaikinas pasikasė sau galvą , kuo toliau tuo labiau jis tikėjosi ,kad įkalbins ją. 
-Šiaip mano manymų būtu geriausia narvelyje jį augintį ir būtų lengviau jį paslėpti. - Pastebėjęs merginos akis Yugi šyptelėjo ir suprato ,kad ji turi pagalvoti ar tikrai to nori.

-Na dienomis, ji būtų galima laikyti balkone, jei nebūtų šalta. Arba kažkur, kur jam būtų šviesu, bet jo nesimatytų... su kambarioke problemų manau, nebūtų, nes ji vis vien čia nebūna. Nemanau, kad kada ją mačiau. - nusijuokė.
-tu rimtai sėji mano galvoje tokias mintis. - nusišypsojo.
Pati tikriausiai niekada nebūtų sugalvojusi nusipirkti augintinį - triušiuką - ir laikyti jį kambaryje, bendrabutyje. 
-Manau,kad ir jį kažkam radus sugalvočiau kaip pasiteisinti. - nedrąsi mergina jau buvo beveik apsisprendusi atlikti didžiausią savo gyvenime avantiūrą. - tik visų pirma reikia pinigų. Reiks į darbą. - pasakė net nepagalvojusi. Jai vis dar buvo išeiginės nuo ekskurijos pradžios.

Vaikinas nusišypsojo išgirdęs jos žodžius nežinojo tiesiog ką atsakyti:
-Tai čia blogai ,kad "sėju" ar ne ? - Yugi nežinojo ką sakyti ir nenorėjo ,kad būtų tylu ,tad šypsojosi ir tauškė nesąmones. - O dėl įsigijimo... Aš galiu nupirkti... Vis dėlto aš tau įkaliau tokią mintį , tai ir turėčiau paremti tave ,bent šiek tiek.

Chi minutėlę nutilo susimąsčius.
-Na, reiktų išlipti iš savo komforto zonos ir nuveikti kažką tokio. - šyptelėjo. - todėl nanau, kad gerai. - nusijuokė.
-rimtai? - ji apsidžiaugė, bet tada susigėdo, nes nenorėjo gauti dovanų iš vaikino, kurį tik vos pažinojo. Nenorėjo jo išnaudoti.
-Nebent aš vėliau tau grąžinčiau pusę. Na, kai gaučiau algą. Bet tu turėtum jį lankyti. - pridūrė nedrąsiai.

Yugi sėdėjo ir galvojo ką tas "Išlipti iš savo komforto zonos" galėtų reikšt:
-Pinigai ne problema man ,tai nereiks gražinti , - nusišypsojo ,bet išgirdęs visą sakinį vaikinas šiek tiek paraudonavo. -Tada paimk du ,bus pirmam draugas. -Pradėjo krapštytis piniginėje.

Chi nusijuokė.
-Būsim kaip tėveliai. - jos juokas staiga virto vis ne kosuliu ar žiaukčiojimu, kai mergina sužrato, ką pasakė. Jos akys išsipūtė, o skruostai buvo be galo raudoni.
-Em... - sumykė.
-Ne ta tikrąją prasme. - pridėjo, bet raudonis nuo skruostų nedingo.
Kurį laiką patylėjusi vėl prakalbo:
-Gal einam kartu jų pirkti? - paklausė vaikino. - Nors pradžiai gal vieno pakaks, kitą vėliau... gal net su vienu nesugebėsiu susitvarkyti. - ji pradėjo veblenti viską, kas šovė į galvą, kad tik nustumtų gėdą į šalį.

Yu iš pradžių juokėsi kartu ,bet išgirdęs jos pasakymą jis nuleido galvą šiek tiek pakeitė savo žandų spalvą. Bet supratęs ką Chi turėjo omeny ir lengvai atsiduso:
-Aš nieko prieš, - vaikinas pasižiūrėjo į ją , jos žandai buvo jau netokie raudoni ,kokie buvo prieš tai. - Tau tinka raudoni žandai ,- su tais žodžiais vaikinas žnybtelėjo jai į kairį žandą.

Chi pasimetė išgirdusi vaikino repliką bei ir vėl išraudo.
-Gal einam pasidairyti po parduotuves? - pasiūlė. - Gal rasim kokį pūkuotuką dar šiandien. - šyptelėjo ir pasižiūrėjo į tuščią puodelį, kurį dar laikė rankose. Atsistojo ir nuėjo išplauti, padėjo jį į indaują ir liko stovėti prie kriauklės žiūrėdama į vaikiną.

Pasižiūrėjo į Chi, sumirksėjo porą kartų Yu tikrai nesitikėjo ,kad šiandien eis ieškoti triušiuko:
-A... Galim...- vaikinas vis dar nesitikėjo ,bet jis jau buvo pakilęs nuo kėdės. 
-Einam? - Yugi atidarė duris ir laukė Chi atsakymo.

-Einam. - pritariamai linktelėjo vaikinui ir nusišypsojo.
Ji nekantravo kol jiedu nusigaus į gyvūnėlių parduotuvę ir galės išsirinkti augintinį. Jau galvojo apie  vardus ir panašiai.
Jie abu išėjo.

Spoiler:

Vaikinas įėjo į virtuvę, kuri atrodė tokia apleista. Nebuvo nė gyvos dvasios, kas pasirodė labai keista, todėl Haruka kilstelėjo pečius ir vėl juos nuleido, tada nuėjo užkaisti vandens, kadangi nusprendė, kad Rin čia dar nesilankė, paėmė du puodelius, į kuriuos pridėjo arbatžolių. Tada jis priėjo prie šaldytuvo ir jį atidaręs žvalgėsi ko nors valgomo, bet jis buvo beveik tuščias, todėl pasikraustė po spinteles, kur atrado kažkokius greiro paruošimo makaronus, bet nusprendė nesigilinti ir tiesiog pavalgyti, vis dėlto jo pilvas jau seniai maršus groja. sudėjo makaronus į indelį, užpylė arbatžoles ir makaronus verdančiu vandeniu ir paliko stovėti, na bent jau puodelius, dubenėli pasidėjo ant stalo, pasiėmė įrankius ir padėjo šalia dubenėlio. Prisėdęs priešais maistą jis nenuleido nuo jo akių ir laukė, kol bus galima valgyti. Makaronams pilnai išbrinkus Jaru pradėjo valgyti, greitai dubenėlis liko tuščias, tad vaikinas išplovė panaudotus įrankius ir dubenėlį, padėjo juos į vietą ir pasiėmė savo puodelį vei prisėdo. Mąstė, ar kas ketina čia ateiti, ar taip ir sėdės vienas.

Sėdėdamas vaikinas gurkšnojo arbatą. Bigęs savo puodelį atsistojo ir nužingsniavo iki kriauklės, kad gakėtų išplauti puoduką ir padėti jį į vietą. Vs dr uvo tylu ir, rods, nieka neketino čia pasirodyti, todėl paėmęs kitą puodelį, kuris dar buvo pilnas, išpylė jo turinį į kriauklę bei išplovęs pastatė puodelį į vietą.
Tada suvibravo jo telefonas, kuriame jis perskaitė žinutę nuo Chitogės, jo veidas visas nušvito, o skruostai nusidažė raudoniu. Nieko nelaukęs Haru išlėkė iš virtuvės link merginos kambario