Seselės kabinetas

Atvestas Majos Haru įsitempė kadangi jam labai nepatiko visa ši idėja, sustojęs prie seselės kabineto durų šis dar kelias akimirkas paspoksojo į jas, atsitraukė per pora žingsnių atgal.
- Man viskas gerai, nebereikia, - kiek baikščiai sakydamas nusišypsojo ir jau buvo besisukantis atgal.

Su šypsena veide dairėsi po mokyklą kol keliavo. Laimei porelė ėjo priekyje, tai neteko nusigrybauti.
-Drąsiau drambly!
Sukrizeno Haru už nugaros ir užstojo jam kelią, kad nesugalvotų pabėgti. Nors Haru buvo ganėtinai aukštesnis už jį, nekalbant apie visą kūno sudėjimą. Lucas po to gražiai prasilenkė su juo ir plačiai pradarė seselės kabineto duris.
-Laba diena! Turim sužalotąjį
Plati šypsena nušvietė visą kambarį, kuriame nesimatė nė gyvos dvasios.
-Eh?

-teks patiems jį sutvarstyt? - besijuokdama pasako Lukui. - padarom iš jo mumiją? - sukikena

Susiraukė kai šis buvo pavadintas drambliu.
- Aš ne dramblys! ,- kiek susierzinęs Haru net įraudo.
Šie du jau prieš jį susimokė, žiūrėdamas į kiek žemesnį vaikiną šis akimirkai net pasimetė, o tik po to suprato, jog čia kalbama apie jį.
- Ne ne , jokių mumijų, - atstatęs rankas į bendraklasius bandė trauktis atgal, bloga mintis buvo šiam išvis eiti su jais, kinkos dar nedrebėjo, bet Haru pats buvo labai įsibauginęs.

Mayos idėja labai fainai nuskambėjo. Pritariamai linktelėjo su velniokiška šypsena veide ir vos tik Haru ištiesė rankas į priekį, čiupo už vienos iš jų ir įsitempė į kabinetą. Nors ir mažesnis, bet jėgos užteko sutvarkyti išsigandusį vaikiną. O dar smagiau buvo, kad jis taip bijojo. Iš karto nutempė jį prie lovos ir pasodino.
-Taaaaaip. Nuo ko gi čia pradėti?
Pasisuko į Maya, nes medicinoje jis žalias buvo. Galėtų nebent tikrai apibintuoti.
-Filmuose rodo, kad reikia praskalauti žaizdas ir apibintuoti
Nuėjo prie spintelės, kur buvo visokie buteliukai ir pradėjo juos apžiūrinėti. Tuo metu rado ir vatos bei binto.
-Šitų turbūt prireiks
Padėjo juos ant kėdės.

Kol Lukas ieškojo vienose lentynose, ji apžiūrėjo kitas. Rado purškalo žaizdoms ir grįžo prie jau pasodinto Haru. 
-Sėdėk ramiai, neturėtų skaudėti. - paėmė jo ranką ir apžiūrėjo nubrozdintus krumplius,papurškė vaistais ir paėmusi iš Luko bintą ėmė tvaratyti.

Net nepajuto kaip jau sėdėjo seselės kabinete, o pačios seselės nebuvo matyti, kiek sunerimo, gal šitie iš tikrųjų jį pavers mumija.
Norėjo jau stotis, tačiau švelnus Majos prisilietimas jį sustabdė, o tada pajuto ir graužimą, ėmė graužti viską kas buvo sužeista ir gavo vaistų.
Kiek sukandęs dantis stengėsi laikytis, o merginai imant tvarstyti Haru sušypštė:
- Nereikia tų tvarsčių, - patraukė ranką it užsispyręs vaikas.

Kol Maya darbavosi, Lucas apsuko paėmęs laisvą kėdę ir ją apsižergdamas atsisėdo. Susidėjo rankas ant atlošo. Laimingas kaip mažas vaikas suposi kėdėje, maskatavo kojomis ir dairėsi aplinkui ką dar galima būtų padaryti.
-Haru kūkčioja kaip mergaitė
Paerzino smagindamasis iš vaikino veido išraiškos.

Ji nepaisydama Haru išsisukinėjimų vis vien bandė ranką aprišti.
-Sėdėk ramiai. - piktokai pašnairavo į jį, pasakiusi žodžius įsakmiu tonu, kas jai buvo visai nebūdinga.
Pabaigusi darbą nusišypsojo ir lengviau atsidūsėjo.
-Laisvas - nusijuokė iš Haru mimikos ir iš to, ką išdarinėjo Lukas.
Tuo metu į kabinetą įėjo seselė.


-Sveiki, kas nutiko? Kuo galėčiau pagelbėti? - maloniai paklausė seselė nužiūrėdama visus tris mokinius.

Pradėjo juoktis kai Lucas pabandė šį erzinti, visai pamiršo apie skausmą
- Iš tiesų, - sėdėdamas ir negalėdamas pasijudinti tiesiog šypsojosi tiek kiek jam išėjo.
Maja buvo per daug rimta šiuo atveju, todėl Haru tik papūtė lūpas iš nepasitenkinimo.
Atsakė į merginos šypsena su savo plačia nuolankia roža.
- Pagaliau, - besistojant į vidų įėjo seselė, vaikinas pasijautė kaip prigautas nusikaltėlis, instinktyviai paslėpė rankas už nugaros
- Nieko, - nusukęs akis link durų leptelėjo, - Mes tiesiog klaidžiojom ir čia užsukom, - akimis bandė parodyti, kad klasiokai turėtų pritarti jo melui.

Užsikišo atėjus seselei ir netgi pašoko nuo kėdės.
-Jis...
parodė ranka į Haru, bet pamatė jo gestus ir prikando lūpą. Gal tikrai geriau nieko nesakyti? Nukreipė akis į Maya. Kaip ji pasakys taip ir bus. Lucas gi čia iš vis tik dėl kompanijos sukinėjasi.

-Viskas gerai - plačiai nusišypso Maya. - turėjom menką bėdą, bet jau viską susitvarkėm, o tuo pačiu ir aprodau vaikinams patalpas - bando išsukti visus nuo problemų.

-Girdėjau buvo kažkokios muštynės - paklausia seselė - dėl to čia ir atskubėjau - maloniai nusišypsojo ir atsisėdo prie savo stalo. - net turbūt vėl gandai sklando... - nutęsia

Išpūtė akis kai Lucas vos jo neišdavė, laimei, užsičiaupė, bet tada Maja prabilo, iš lėto artindamasis prie durų vaikinas kaip tik greičiau norėjo iš čia mauti, tačiau vos tik išgirdo apie muštynes šis einant užkliuvo už kėdės ir versdamasis išsitiesė ant žemės. Žioplį pagavęs vaikinas pasirodė visu gražumu, rankos apibintuotos, patinę.
- Taip gandai, - stodamasis nusišypsojo, vėl bandydamas slėpti rankas , nors akivaizdu jog visas buvo susitaršęs gerokai.

Lucasui tiesiog beliko facepalm'inti po tokio Haru pasirodymo. Jis ne tik verkšlena dėl žaizdų, bet dar ir nevėkšla. Jei jau vaikinas taip nepastovi ant kojų, tai nebėra prasmės jo dangstyti. Besikeliantį Haru sučiupo už apykaklės ir patempė atgal link seselės.
-Sensei, mes meluojame. Buvo tos muštynės ir šitas gavo ... sužalojimų
Nekaltom katino akutėm pažvelgė į seselę.

Facepalmina dėl abiejų vaikinų. Tiesiog dairos aplink ir nieko nieko nesako. 

Seselė šaltu veidu nužiūri visus tris, tada lediniu žvilgsniu pažiūri į Haru. Tas žvilgsnis aišoiai nurodo sėstis atgal ant lovos ir nejudėti, kol nepasakys kitaip.

Maya galiausiai prabyla:
-Aš aprišau jo žaizdas, jam reiktų nebent vaistų - pasako - jei jis pats to nori. - priduria

Haruko stengėsi priešintis , kai Lucas jį tempė, tačiau po akimirkos jau buvo priešais seselę.
Seselės žvilgsnis vaikino kažkaip neišgąsdino, matyt, vaikinas jau buvo pasiruošęs blogiausiam.
Atsistojęs jis kiek surimtėjo,  stovėsena tapo it kareivio ,pridėjo ranką prie krūtinės:
- Aš sveikas, man nieko nereikia- pakėlęs smakrą ir žiūrėdamas aukštyn išsakė įsakmiu tonu, manė, jog seselė patikės jo vaidyba.

Lucas stovėjo ir stebėjo Haru teatrą.

Seselė kiek susinervino,bet nebuvo nusiteikus terliotis su vaikais.
-tai ko čia tada stovi? Keliauk,jei tau viskas gerai. -pasakė ataiversdama kažkokį sąsiuvinį, gulėjusį ant stalo.

Maya atsiduso ir pradėjo rodyti gestus,kad laikas dingti.

Atsiduso išgirdęs seselės žodžius, nieko nesakęs linktelėjo ir ėmė trauktis iš kabineto.

Spoiler:

Maya atitempia Lucasą,o seselės kaip visada nėra.
-Na, drąsuoli, kur dar sužeistas esi, neskaitant lūpos?- paklausia kiek ironiškai, bet tuo pačiu juntama ir susirūpinimo gaidelė

Atsivedė čia Eriką ir praverdamas duris pamatė Mają su nematytu vaikinu.
- Labas,- dusliu balsu pasisveikino, nors buvo nustebęs. Pasižiūrėjo į vaikiną ir jo kruvinus rūbus.
- Čia tu ji taip?,- rimtai paklausė, o tada pasisuko į Eriką, - Einam čia yra ledo, - priėjęs ėmė kuistis.

-Tu tikiesi,kad aš šitaip galėčiau? - vaizduoja įsižeidusią. - bet, kad tu sužeidei merginą, tai nesistebiu - nusivaipo erzindama.
-Sveika, aš Maya. - prisitato merginai nusišypsodama ir tuo pat metu bando dezinfekuoti Lucaso prakirstą lūpą.

Seselės kabinetas ačiū dievui buvo tuščias. Su palengvėjimu atsiduso ir vis dar laikė Mayos ranką savojoje.
-Atrodo tik į lūpą... nebent..
Kažkaip lyg ir jautė apibrozdintą nugarą, kada trenkėsi į palangę, bet apseis.
-Nah. tik lūpa. O kaip tu? Tavęs nesužeidė?
Nors visą tą laiką Luco veide švietė šypsena, bet po paskutinio klausimo žiūrėjo rimtu veidu. Bet va, pasirodė dar viena porelė. Bestebint Maya, Lucas iš karto pastebėjo, kad tarp vaikino ir jos kažkas vyksta. Todėl tik tyliai žiūrėjo į vieną tašką, kol Maya tvarkė jo lūpą.

Erika užėjo paskui Kyuu. Pamačiusi kaip jis šneka su prisistačiusia Maya, susiraukė ir nusikeikė. 
-Nereikia man ledo
Apsisuko norėdama išeiti.