Koridorius

First topic message reminder :



Mokyklos koridorius jungiantis klasių patalpas
Bėgioti draudžiama!

- Žinoma, kad ne. Rodyk kelią, - numojo ranka nusišypsojęs Inugamis. Ir pasiruošė sekti Haruka iki jo kambario.

- Tada einam, - šyptelejo Inugamiui ir pradėjo eiti link savo kambario. Kelią link jo jau prisiminė, tai neturėtų būti problemų

Išėjus iš klasės Chitoge nuskubėjo mokyklos išėjimo link. Mergina kone bėgo, nes džiaugėsi pagaliau susiradus draugų - šie mokslo metai tikrai bus kitokie.

Lucas išsivedė Hiratą iš klasės. Paėjęs toliau nuo durų, jis sustojo ir atsisuko į merginą.
-tai mūsų rūbai plaukiojo baseine?
nedavė tas klausimas jam ramybės nuo pat to karto kai apie tai išgirdo. Pagaliau apie tai galės pasikalbėti ramiai tik dviese.

-Yup. Pačiame baseino gale,- paaiškino mergina,- gal einam iki mano kambario tau maikę atiduosiu.
Hirata šyptelėjo ir lėtu žingsniu pradėjo eiti.

Chiaki toliau nežmonišku greičiu bėgo link kambario, pralenkdama besikalbančią porelę.

-Niekaip nesuprantu
Papurtė galvą ir pavėlė plaukus sau ant pakaušio laisva ranka, nes kita buvo susikabinęs su Hirata. Ėjo kartu su ja link kambario.

-Kažkoks teleportas, nes aš tikrai neprisimenu, kad manęs būtumiem baseine buvę,- nusijuokė Hira ir kartu su vaikinuku perėjo į bendrabučio koridorių.

Mira išėjusi trumpam sustojo ir pagalvojo ką daryti. Tada sau linktelėjusi nuėjo link kambario.

Pagaliau įlėkė į mokyklos koridorių, surado klasę, bet stabtelėjo, kad atgautų kvapą. Po tiek begiojimo jis net pasijuto silpnai, bet tikino save, kad viskas gerai. Pastovėjo ir giliai kvėpavo kokias penkias minutes, tada paskutinį kartą giliai įkvėpė. Jis jaudinosi, nežinojo, ką reikės pasakyti mokytojai, tiksliau naujajam mokytojui. Sukaupęs visą drąsą jis lėtai atidarė duris ir įėjo.

Hira pamačiusi klasės duris supanikavo ir pradėjo bėgt visu greičiu. Palaukusi Yorisu prie dūrų, atsikvėpė bei jie įžengė į klasę.

Įžengęs į mokyklą vaikinas pradaro pasitikėjimą savimi ir tiesiog pradėjo jaudintis ,bet supratęs niekur nepabėgs nuėjo link klasės.

Apsimiegojęs šis nuslinko klasių link kur išgirdo kažkokį tai šurmulį.

Ramiai nužingsniavo iki mokyklos išėjimo.

Erika nuskuodė koridoriumi lauk.

Isejusi is klases nesulaukusi nei vieno klasioko atsako arba ji tiesiog iskubejo per greitai. Na..ji niekada to nebezinos. Riku letai nukauksejo iki isejimo bet lietus buvo per stiprus... jai ji iseitu dabar akivaizdiai visa permirktu. To ji nenorejo.
Atsidusi ji vel nuleido akis i telefona ir atreme nugara i siena. Rozinplauke paliko isejimo duris atidarytas tikedamasi kada siek tiek aprims begti iki bedrabuciu kiek galima greiciau.

Hirata atsargiai uždarė klasės duris, lėtai neskubėdama ėjo koridoriumi, trumpam sustojo prie lango pažiūrėti ar dar vis stipriai lyja, žaibui plieskus į žemę Hira nedelsusi toliau žygiavo rankoje spausdama maišelio rankena, bei truputį niūniuodama.

Po Hiratos iš klasės išėjo Lucas. Jis iškart pastebėjo nutolusią merginą, todėl greitu žingsniu pasivijo ir iš nugaros apsikabino, uždėdamas rankas jai ant pečių ir apglėbdamas jomis.
-ką niuniuoji?

Pajautusi, jog kažkas ją apkabino, Hira nusišypsojo, nes žinojo, jog tai arba Lucas arba dar gali būt Rijouku, bet kadangi Riku retai apsikabina, plius ją apkabino kažkas aukšto Hirata nusišypsojo ir švytėjo kaip saulė, bei pakėlė galvą, ir po vaikino klausimo kiek susigėdo.
-Tu-tu girdėjai viską?
Ji truputėlį pavėlė sau plaukus.
-Aaaaai ten Seether daina Careless whisper, labai mėgstu ją dainuot, naaa nes ji man visad įstringa.

-Girdėjau girdėjau
Šypsodamasis pakštelėjo į užverstą Hiros veiduko kaktą. 
-hmmm... negirdėjau tokios.. na bent pavadinimo nežinau..
Susimąstė ir prisižadėjo mintyse prisiminti, o grįžęs į kambarį pasiklausys.
-tai kur keliauji? Nebijai griaustinio?
Vaikinas taip ir laikė Hiratą glėbyje. O dėl griaustinio tyčia paerzino, nors matė kad mergina nesibaimina ir netgi ganėtinai geros nuotaikos buvo.

Hira toliau švytėjo.
-Kaip ir mokytojas liepė, į kambarį, tu irgi tikriausiai?
Pasakė tarsi būtų iš tų kurios labai klauso visų, nors ji buvo tokia kuri mėgsta žaisti pagal savo taisykles, o ypač daryti viską atvirkščiai, kitaip ji nebūtų išmesta iš praeitos mokyklos, manau kiekvienam mokytojui nepatiktų, jai vidurį matematikos kontrolinio kažkas pradėtų dainuoti, ar vidurį chemijos praktinio darbo pradėtų šokinėt po klasę. Išgirdusi sekantį klausimą, kiek papūtė lupas, galvodama kaip jam paaiškinti.
-hmm, žaibo nea, griaustinio, gaaaaalbūūūūt, nors reiktų labiau žaibo bijoti,-nusijuokė,- bijau pačio to garso, dažnai pašokstu ar krūpteliu tą garsą išgirdusi.
Kaip tik tuo laiku sugriaudėjo ir Hirata dar labiau įsispraudė į vaikino glėby ir po kokių 10 sekundžių nusijuokė.
-Štai ko aš bijau. Paklausčiau to pačio, beeet kažkaip nemanau, kad jo bijai, o gaaaal... tai ar bijai?

Šypsodamasis ir kartkartėmis sukrizendamas klausėsi Hiratos tarškėjimo. Jam meegina atrodė tokia miela, kad nesusilaikęs stipriau ją spustelėjo tarp savo rankų.
Išgirdęs ko ji bijo iš nuostabos perkraipė lūpas.
-kaip galima bijoti garso?
Jam tai skambėjo nesuvokiamai nors pažinojo merginą, kuri baisiai bijojo griaustinio. 
-man tai gražu..
Prisipažino Lucas. Žaibo įvairios formos žavėjo vaikiną, o griaustinis buvo neišvengiamas priedas prie jo. 
-aišku, kada naktį prižadina, tai nesmagu, bet žiūrėti į žaibus pro langą yra kažkas nepaprastai žavingo... palydėsiu tave namo.
Paleido Hiratą ir atsistojęs šalia, paėmė už rankos. Išsitiesė lyg darytų didelį žygdarbį lidėdamas merginą namo, nors iš tikrųjų abiems reikia grįžti į tą patį bendrabutį.

-Tiesiog tas garsas mane labai išgąsdina.
Vaikinui pasakius jog  jam patinka žaibas, Hirata išsitiesė, jai taip pat jis patiko, kaip ji ir sakė mergina jo nebijojo, tik pamiršo pridurt, kad jai tai patinka bei nustebusiu/laimingu veidu tarė:
-Rimmmtaaaai? Man irgggi, aš tik griaustinio garso bijaaaau. Laaaabai gražu kai jis skrodžia dangų su didžiule šviesa. 
Lucui paėmus už rankos ji dar labiau šyptelėjo, jo ranka buvo labai šilta, atvirkščiai nei Hiros, jie kartu ėjo link bendrabučio koridorius.

Maya išėjo iš klasės nukiūtino koridoriais savo kambario link.

Už nugaros uždariusi mokyklos direktorės kabineto duris Maya atsiduso. Pažvelgė į rankose laikomą segtuvą ir papurtė galvą. Pusės dalykų, kuriuos jai sakė direktorė, jau nebeprisiminė. Žinojo, kad turi visiems pranešti apie pamoką, apie tai pagalvojus susiraukė. Kadangi jau vilkėjo uniformą ir turėjo rašiklį, nusprendė eiti į klasę. Knygas tikriausiai vis vien duos, o jei reiks rašyti kaip nors susiveiks. Taigi, mergina nieko nelaukusi nuėjo į klasę.

Ėjo mokyklos koridorių link klasės. Pamoka dar nebuvo prasidėjus, bet mokiniai tikriausiai jau rinkosi.
Pasiekęs klasės duris, jas atidarė ir įėjo į ją.