Koridorius

[patarčiau palikti viską kaip yra ir tiesiog bandyti elgtis taip, susimušo ir dabar jau after to kažkas kito vyksta, galit nuignorint kažką juk ne knygą rašot jeez xD]

[Alm, o kas sake, kad luzo kazkas? Tavo cia tik pastebejimai tokie xD. Kai pilnu ugiu zmogus atsistoja laikydamas koja ant zmogaus mases centro, jega spaudzianti zemyn nemazeja, taigi ziuredamas apacion, ir matydamas visus Brandono judesius kazkaip tai turetu griut taip, kad susitrenktu galva, NORS visuose zmonese yra lb stiprus instinktas saugot ja. Logikos jokios zodziu. Nemanai, kad cia aiskus lenko apsimetinejimas slanga, kad gavo snukin .]

[Tu pilnu ūgio atsistojai ir dėl to tavo lygsvara neturėjo būti labai gera, nes Brendonas pasimuisto ir vsio + tu turi būti daug lengvesnis, bent pagal char pic matos. Dėl galvos saugojimo gal tu ir teisus, bet kad taip pergriauti galima tai aš visiškai tikras, net realiai parodyti galėčiau. 
Ir šiaip, neprisipisinėk, nes pats irgi į užrakintą kambarį įėjai bei gavęs iš teleskopo nuo raumeningo bičelio nieko nesusilaužei ir toliau gali raganėt.]

[Postas jau editintas]

[Yay! Taikykė pagaliau. Per jus supratau, kad ir Erika persistengia. Sorry, jei ką užgauna savo žodžiais, nu bet ji storžievė :/ ]

Užsižiūrėjusi į Pashą ir Brandoną, pati nusiramino. Bent jau rodėsi, kad viskas turėtų išsispręsti taikingai, todėl tylomis tik stebėjo vaikinų porelę. Prisiminusi, kad yra Rin glėbyje, pasimuistė.
-Ir tau reikėtų eiti su jais. Vaikinų pusė ten
Mostelėjo galva link vaikinų kambarių

Pačiuožęs atgal atsikvėpia ir pakėlęs galvą pasižiūri į Haru, į Eriką, tada ir Brendoną. Lenkas galvojo, kad Brendonas yra pasikėlęs niekšelis, bet, pasirodo klydo. Savo natūraliai surūgusiu snukiu išpešia kažką miglotai primenantį šypseną.
- Ną, atcyprašąu, ątcruodo, kąd tū vysgy normąlūs, nę pykcybinys kuoks tay.
[- Na, atsiprašau, atrodo, kad tu visgi normalus, ne piktybinis koks tai.]
Atkiša kumštį duot žaibą.

Su šypsena davė žaibą Pashai, nors sunkiai suprato ką jis pasakė. Tada atsisuko į kitus ir pamatęs kad Erika pagaliau rami išraudęs nedrąsiai pažiūrėjo jai į akis ir nusišypsojo nuoširdžia šypsena. Negražiai jis buvo apie ją išsireiškęs, na bet daug kas buvo teisybė ir daug kas buvo juokai. Pagaliau jam pradėjo patikti šie žmonės, o pirmą kartą matomas Rin pasirodė gerietis, kaip ir jis pats. 

Visgi Brandonas sakė lenkui kad parodys kur jo kuprinė ir, net nepasibaladojęs, jis užėjo į 1C kambarį bei paėmęs kuprinę padavė ją Pashai.
- Nežinau kaip tu, bet aš einu ieškoti veiksmo, gana nuobodu čia, - nuobodulio pilnu balsu pasakė vaikinas, nežinia kur traukdamas.

Haru tik akies krašteliu žvilgtelėjo į vaikinų pusę, tada akys grįžo prie jo glėbyje esančios Erikos.
Jis žiūrėjo jai į akis , bet kol kas nieko neatsakė, po kelių akimirkų suvokė, kad merginos nebereikia laikyti ir susigėdęs ją paleido, bet vis dar išliko šalia jos.
Lenko leksika labai rėžė Haru ausis, tačiau tai buvo menkniekis, svarbu niekas daugiau nenukentėjo.
Matydamas, jog situacija pagerėjo jis giliai atsiduso ir nusišypsojo plačiai, - panašu , jog viskas gerai,- nuolankiai pasakė, o tada aplenkęs merginą, kuri jau nebe užstojo kambario durų , bandė patekti į vidų.

Susitikus zvilgsniams su Brandon, nezymiai jam linktelejo. Vis tik jaute padeka uz didele pagalba. Bet tuoj syptelejo nulydedama ji akimis ir vos pasisukusi i Rai pagavo jo zvilgsni. Pora sekundziu jis butu ilgiau palaikes ja glebyje, butu gaves spyri i blauzda, bet vaikinas pasitrauke. 
Laimei Erika spejo susivokti kur jis keliauja. Greitai vel uzstojo jam kelia ir uzdejo ranka ant rankenos.
-pamirsai kur tau reikia, ka ble?

Susirenka savo stuff'a ir patraukia atgal kambarin, kurį buvo pasirinkęs. Pasha tingėjo kažką daugiau veikti, nuotykių ir taip buvo apsčiai šiam kartui.

Kadangi vienas po kito skirstėsi vaikinai Haru pasijuto kur kas maloniau, tik dabar piktoji Erika vėl jam pastojo kelią. 
Šis nekalta šypsena ir švelniai atstatytomis rankomis bandė paaiškinti:
- Aš ten kai ką palikau, - priėjęs prie merginos arčiau nusišypsojo.
- Tu juk jau rami, kam tiek keiksmai?,- pasidomėjo jis nejaugi vėl viskas iš pradžių, pitbulis vėl užvaldys merginą?

Išlindęs iš kambario giliai atsidūsta ir pamatęs, kad Erika ir Haru vis dar čia suspaudo kažką savo telefone, padeda jį ant žemės ir užgrojus

Spoiler:

pradeda hardbassint.

Svirduliavo ir šlubavo tuo pačiu metu, link savo kambario pro koridorių. Dar buvo užsukęs į tualetą, nes labai jau daug skysčių buvo išgėręs. Kadangi vienoje rankoje laikė viskio butelį, jam buvo sunku atlikti šį menkiausią reikalą - padėti viskį ant žemės, mat, iškart nedaėjo.

Galiausiai atlikęs savo reikalus jis lingavo ir išgirdo muziką, o ten jo kambariokas lenkas hardbassina prie šių dviejų žmonių, taip pat dalyvavusių konflikte. 
- O ble! Varyk tėvai! - pradėjo šaukti jis ir ėjo link kambarioko pats taip pat mėgindamas hardbassint. Jam buvo linksma, tikriausiai ir lenkui, nes kodėl gi daugiau jis taip darytų. Nelabai jam sekėsi girtam hardbassint, nors ir blaiviam tikriaisiai taip pat nesisektų, bet kam rūpi?
- Pasha, kalsi? - ištarė ir po to tik pamatė jog neturi viskio. - O k*rva - surėkė ir atsikvėpęs pagalvojo kur jį galėjo palikti bei šiaip ne taip prisiminęs, jis pradėjo bėgti link tualeto. Bėgdamas jis kartą čiut neatsitrenkė į sieną ir nusikeikęs dingo.

Galiausiai grįžo su buteliu ir pakartojo:
 - Pasha, kalsi? - Šį kartą klausė su didesne šypsena veide bei garsiau, nes nuo alkoholio nebejautė decibelų.

-Fak it!
Išklausiusi Rin, pasitraukia kiek nuo durų. Vis tiek kambaryje liko tik Miki, o šitas nepanašu, kad taip kalbėtų ir po to bandytų ką nors jai iškrėsti.
-Neišlįsi už minutės, taip ir žinok, pakarsiu
Žvilgtelėjusi į vaikiną išspaudė kreivą šypseną. Lyg visų problemų būtų maža, koridoriuje pasirodė Pasha, pasileido kažkokią tragišką muziką ir ėmė vaipytis. Neužilgo dar ir Brandon prisijungė prie jo. 
Vsio. Erikai trūko kantrybė. Neįmanoma gi tokio šokio nepriimti asmeniškai. Tuo labiau kai akivaizdžiai vaipomasi buvo jai. Suurzgusi pastūmė abu vaikinus ir pro juos praėjusi, nuėjo sau.

Sustojo bėgti su daiktais, kai išvydo du besismaginančius vaikinus koridoriuje. Dar žvilgsniu spėjo sugauti nuėjusią Eriką. Rodos viskas gerai pasibaigė. Nusišypsojusi nuėjo link Miki kambario į kurį žadėjo eiti Haruko.
-Ką nors ten pamiršai? 
Pakėlusi galvą, su šypsena veide paklausė vaikino.

-Čia tikrai nebus liūdna,- suprunkščia Haru, per vieną dieną jis turbūt pamatė daugiau įvairialypių asmenybių nei per visą savo gyvenimą iki tol.
Dar labiau akis išpūtė kai prie keikūno  prisidėjo jo kolega, tik šitas tipas buvo  aiškiai girtas. Haru  prisidengė ausis kai šis ėmė rėkti ir keiktis.
Turbūt čia ramybės niekad nebus,-  nusijuokė pagalvojęs ir atsisuko į Eriką,
- Taip taip, aš greitai,- nuolankiai nusišypsojęs nespėjo padėkoti ,kai mergina  staiga įtūžusi dingo iš jo akiračio. Suklapsėjęs savo didelėmis žalsvomis akimis Haru ruošėsi patekti į kambarį, tačiau jo ausis pasiekė labai švelnus ir jau gerai pažįstamas balsas:
- Sara!,- atsisukęs ir pamatęs merginą labai nudžiugo , nuolankiai nusišypsojo, o tada nežymiai nuraudo, - Aš, na kol vyko visas šis chaosas, mano krupinė su daiktais pasimetė, o paskutinė vieta, kurioje buvau aš , tai čia ,- parodė pirštu į merginų kambarį. Ir vėl apsižioplino tačiau laimei geradarė jam tikrai padės, o tada šis ir pastebėjo , kad Sara turi su savimi daiktų:
- Aš tau padėsiu, - priėjęs arčiau merginos jis švelniai atėmė iš jos nešulius plačiai nusišypsodamas:
- Jus čia tik dabar atsikraustote? Ar čia kieno nors kito daiktai?, - susidomėjęs paklausė.

Prasivėrė tūliko durys ir projas išėjo Daichi. Su fingalu po akim, nutrintais riešais nuo virvių ir tinstančiu kairės rankos nykščiu. Ant peties užmesta virvė, o po pažastim susukta paklodė. Ramiai priėjo prie merginos rūžavais plaukais ir atkišo paklodę.
-Ačiū, buvo smagu, kadanors pakartosim.
Šyptelėjo ir tik tada pamatė, šalia stovintį bachūrą.
-Klausyk, gali truktelt... reikia į vietą atstatyt.
Atkišo kairę ranką, su nenatūraliai pakrypusiu ir šiektiek pamėlusiu nykščiu.

Jau buvo bebaigiąs savo šokį, bet tada pasirodo Brandonas. Pamatęs, kad kambariokas linksmai nusiteikęs toliau kilbasina. Paklaustas ar kals linkteli ir nepertraukdamas hardbasso išauna vieną gerą mauką. Net pastumtas Erikos nenustoja, 7 metai nesėkmių buvo ne variantas Pashai. Ir kuo daugiau žmonių pasirodo, tuo ilgiau tenka taškytis.

Net krūptelėjo išgirdusi savo vardą. Juk mergina stovėjo priešais, o čia vos neiššaukė jos vardą. Mirksėdama akelėmis ir šypsodamasi klausėsi Haruko priežasties patekti į kambarį. Lyg ir matė, kaip jį išstūmė su viskuo iš kambario. Apsidairė, ar tikrai aplinkui nesimėto jo daiktu.
Išplėšus jos ir Erikos daiktus, pridėjo ranką prie žando ir nusijuokė.
-Jeigu taip reikalauji...
Išgirdusi, kad į ją kreipiasi atsisuko. Nespėdama atsakyti į Haruko klausimus. Pamatė vaikiną, kurį neseniai buvo surišusi ir išstūmusi į tualetą. Nusišypsojo tarsi padėkodama už gražinta paklodę, kurią jau laikė rankose. Pasižiūrėjusi į pirštą ir nieko nelaukdama jį timptelėjo, taip atstatydama atgal į vietą. 
-Virtuvėje šaldiklis, jame turėtum rasti ledo. Užsidėk, praeis patinimas. 
Tarė ramiu balsu.

Timtelėjus pirštą, pasigirdo nemalonus garsas, o Daichi susiraukė iš skausmo. 
-Dėkui...
Šiaip ne taip išspaudė šypseną, pasitaisė virvę ir pamiršęs apie savo lagaminą, nužygiavo į virtuvę. Tiesa pakeliui pamatė išsidirbinėjantį lenką ir sportininką, bet kas jis toks, kad smerktų kitus.

Atsitempė Nate iki Miki kambario durų. Tie du bepročiai dar draskėsi. Prisiminusi gautą sms'kę nužvelgė vaikinus ir nusispjovė. Tikrai to nedarys dėl kvailos žinutės. Sustojo prie Saros.
-Kas vykst?

Nate nesitikėjo būti atitemptas. Iš pradžių pastūmė, po to traukė. Karuselė. Galiausiai atkeliavo iki kambario durų. 
-Sara yra Miki?
Prisiminęs pagalbininkės vardą, jis kiek pasimetė.

Pamojo nueinančiam Daichi. Atsisukdama link Haruko išvydo savo kambarioke.
-O, Erika.
Apsidžiaugė ja matydama. O dar iš paskos atsitempė Nate. Po jo žodžių pasimetusi pažvelgė į vaikiną, po to į Eriką.
-M?

Perkreipė lūpas po Nate žodžių.
-Ne. Sara yra Sara. 
Paaiškino baksnodama pirštu Nate į kaktą ir pasisuko į Sarą.
-Jam reik knygos. Sakau gal ji Miki kur turi

Badymas buvo šitos merginos hobis.
-Už ką? Mano kakta nieko blogo nepadarė...
Nors ir šnekėjo, labiau laukė, kol galės atsiimti knygą.

Saros žodžius šis pasitiko labai plačia šypsena, - Taip primigtinai! ,- savaime pradėjo prunkšti.
Atrodo dabar jokių netikėtumų nebus, deja, jis klydo. Haru išpūtė akis, kai pamatė vaikiną , kurį prieš tai Sara ištempė kokono pavidale. Tada visas  perbalo, kadangi buvo apie jį visai pamiršęs ir štai tas vaikinas jau išsilaisvinęs priėjo tarsi nieko nebūtų įvykę. Akimirką nesuprato , ko vaikinas jo prašo, ar tai pokštas? susimąstė šis, tačiau šį aplenkė geradarė Sara, kuri mikliai įvykdė ko norėjo pastarasis. Kokia ji šauni,- pagalvojo ir dar kartą nusišypsojo merginai. Aišku toks vaizdas ir garsai Haru nebuvo itin malonūs, tad šis šiek tiek krūptelėjo tuo pat metu atsitraukdamas nuo sužeistojo vaikino. Kai vaikinas išėjo pasiimt ledo Haru atsiduso, dabar jau tikrai galės savo daiktų eiti ieškoti. Deja, taip neatsitiko, pasirodo, žmonės vieni kitus keičia, pamatęs Eriką šis kiek įsitempė , nes prisiminė jos ankstesnius žodžius. Juk jis dar net nebuvo užėjęs , o velniai žino, ką ji dabar galvoja, laimei Sara yra šalia. Tik baigęs kontempliuoti apie Eriką šis pastebėjo šalia jos einantį vaikiną, jį iškarto atpažino. 
- Nnnieko neveikiam, - pasakė kiek nedrąsiai vis dar prisimindamas ankstesnes mintis.
Išgirdęs , kad knygnešys nerado knygos kiek suglumo:
 - O kas toje knygoje tokio ypatingo, kad tu jos visur ieškai? 
Veide atsirado šypsena besiklausant pokalbio apie tikrąjį geradarės vardą, šiam jis kėlė juoką, tačiau nedrįso juoktis kadangi Erika vėl buvo itin rimta.
- Paieškokim, - nusišypsojęs priėjo prie durų , - Aš savo daiktus pasiimsiu.

Išėjusi iš kambario kaip tik pamatė Rin netoli jos durų ir kitus. Kiek sunerimusi Miki prisispaudė prie savo kambario durų ir labai priešiškai žiūrėjo į vaikiną.
-Tavęs vidun neleisiu!
Iš kart pareiškė mergina.
-Tu turbūt irgi iškrypėlis, kuriam rūpi surišti mane virvėmis ir išprievartauti!
Tiesiog garsiai išsakė mintis koridoriuje, kur buvo ir kiti.