Bendriko stogelis

First topic message reminder :


Nedidelis stogelis ant kurio galima patekti arba pro lauką arba pro bendro kambario antrą aukštą.

Ji užlipo ant stogelio, pamačiusi žmones sutriko, nes tikėjosi pabūti viena. Hirata nubėjo į kitą pusę nuo žmonių ir atsisėdo ant stogo krašto. Iš tašės išsitraukė ausines telefoną ir kažkokį alkoholinį gėrimą
-Gal tai padės man nusiraminti.
Jos ašaros krito žemyn nuo stogo, ir ji negalėjo jų suvaldyt. Hira pati nežinojo, kas jai dedasi.

Mira atidarė duris. Ant stogo buvo keli žmonės. Ji apsidairiusi pamatė kampe Hiratą ir prie jos susikrimtusi priėjo.
-Nepyksi,jeigu prisijungsiu prie tavęs?-paklausė Mira ir nelaukusi atsakymo prisėdo.
Mergina iš karto pamatė ašaras,riedančias jos skruostais.
-Ei,kas yra? Kažkas neduoda ramybės? Jei nori,galiu išklausyt,-nedrąsiai pasisiūlė Mira.

Hirata pakėlė akis ir pamačiusi Mira greitai nusišluostė ašaras:
-Žinoma gali.
-Man viskas gerai, tiesa sakant nelabai pati suprantu kas man dedasi, gal tai viskas nuo nuovargio.

-Na,jeigu tai ir tiesa ką tu sakai,tuomet aš tikėsiu. Bet atsimink vieną dalyką. Jeigu kada pasijusi blogai ir nenorėsi būtį viena,tu visada turėsi draugus ir mane. Aš visada tavęs išklausysiu ir bandysiu tave paguosti,gerai?-Mira nusišypsojo jai.

Pagaliau Hirata pasijuto kažkam reikalinga.
-Ačiū, tikrai, labai tau ačiū, Mira.
Ji nusišypsojo merginai atgal.

-Na,jeigu tau dar ko nors reikės,paieškok manęs. Tikriausiai kambaryje būsiu,o jeigu ne tuomet reiškia bastausi kažkur aplink mokyklą,-pasakė ji ir eidama link durų Hiratai pamojavo.

-Gerai.
Hirata atmojavo ir po 5 min atsistojo ir tarė:
-Tikriausiai mano akys kaip pandos, kai neverkiau makiažą.
Pasižiūrėjo į telefono ekraną ir suburbėjo:
-Tai ką, panda, pats laikas į dušą. 
Atsistojo ir išėjo.

Vaikinas ir sau įsipylė arbatos ir ėmė ją iš lėto gurkšnoti, kadangi, buvo kiek susimąstęs net nepastebėjo merginų, kurios atėjo, tačiau jas kuo puikiausiai užuodė.
Atmetęs galvą atgal link Kuro paklausė:
- Ar smagu?

Ši kiek patraukė pečiais ir švelniai nusišypsojo. 
"Na..manau normalu."-akimirkai atsiduso ir kiek užsimerkė,-"Man smagu būti čia, žvelgti į naktinį dangaus skliautą. Jau vien jis mane daro laimingą."

Priėjęs suvėlė merginai plaukus. Atrodo ne tik jis yra svajoklis tačiau jis apie "oppai" labiau mėgsta svajoti, kalbant apie juos, vaikinas dažnai nužiūrėdavo Kuro grožybes.
Bakstelėjo merginai į žandą ir pridėjo pirštą prie savo žando.
- Vieną! , - nusišypsojo šis.

Ši papūtė lūpas kai vaikinas pradėjo ją velti. Tada atmerkė akis ir išvydo jai ne itin suvokiamą gestą.
"Umm...huh?"-Kuro klausiamai žiūrėjo į Azu. 
Po akimirkos pakėlė vieną antakį ir tyru žvilgsniu spoksojo į vaikiną.

Dar kartą bakstelėjo sau į žandą tarsi norėdamas gauti bučkį už gerą aptarnavimą.
- Nagi?,- išsišiepęs palinko arčiau merginos, atmetė plaukus atgal ir užsimerkė.

Mergina pradėjo kikenti. 
"Norėtum."-linksmai tarė vis dar žiūrėdama į Azu. Tuomet švelniai apgaubė vaikino skruostus savo delnais ir kiek palinkus artyn jo uždavė klausimėlį: 
"Ir už ką gi aš tau turėčiau suteikti tokį malonumą?"

- Aišku norėčiau, - nusijuokė, - Ne veltui rodau, - nusižiovavo šis, bet greitai užsičiaupė,kadangi, pajuto merginos delnus ant savo skruostų.
- Už viską, manau nusipelniau,- nusišypsojo ir pridėjo savo rankas prie jos plaštakų.

"O jeigu tiksliau įvardinant?"-mergina gan tyliai paklausė, dar kiek labiau šyptelėjo ir truputį primerkė akis. 
Ji vis dar itin įdėmiai stebėjo vaikino atliekamus judesius. Šio uždėtų rankų šiluma ant pačios plaštakų nė kiek Kuro neblaškė.

- Negaliu, - nusišypsojęs patraukė delnus nuo rankų ir padėjo savo galvą merginai ant peties.
- Manau tada teks,- nebaigęs minties užsimerkė .

Šiam bededant galvą ant merginos peties ji buvo priversta patraukti savo delnus nuo vaikino skruostų. Vos pajutusi jo galvos svorį Kuro šiltai nusišypsojo. Viena ranka pradėjo švelniai glostyti šio plaukus. Azu jai kažkuo lyg ir priminė katiną.
"Teks...ką?"-sureagavo į jo nebaigtą mintį.

It katinas sumurkė, labai patiko kai glosto šio plaukus. Sumiaukė netgi, išrietęs rankas kiek stipriau netgi įsikabino į merginą:
- Nebe pamenu,- pats pabučiavo merginą ir tikrai nesigailėjo dėl tokio poilgio.

"Katino" murkimas jau buvo beverčiantis merginą dar labiau šypsotis, tačiau šypseną kiek nutraukė jo bučinys, kurio ši visgi nesitikėjo. Jos ranka nustojo glostyti Azu plaukus, o pačios skruostai nežymiai eilinį kartą nuraudo. 
"A-Azu..ma-kun..?"-tyliai ištarė, žvelgdama į jį pro tik vos vos atmerktas akis. Po akimirkos nedrąsiai priglaudė savo rodomąjį pirštelį prie vaikino lūpų ir lengvai papurtė galvą.

Švelniai sučiupo merginos pirštą dantimis bet tik akimirkai. Atitraukęs lūpas nuo  piršto šis tiesiog nusišypsojo:
- Teko improvizuoti, manau nenusivylei, - pabaksnojo į paraudusius merginos žandus.
- Negavau tai pasiėmiau, - nusišypsojęs šis  pasisuko į kitą pusę, kur matėsi gražus miesto horizontas.

Mergina kiek nusuko žvilgsnį ir priglaudė savo delnus prie žandų. Tada švelniai papurtė galvą.
"Be jokio leidimo, eh? Kažin..Ir ką gi man reikėtų padaryt, kad išvysčiau tave raustant?"-atsiduso ir kiek šyptelėjo žveldama į tolį.

Mira užlipo ant stogelio ir jos laimei ten nieko nebuvo. Ji nuėjo link krašto ir atsisėdusi apsidairė. Vaizdas visai neblogas nuo čia. Tada ji išsitraukė savo gitarą iš dėklo ir kelias minutes derino stygas. Kai viskas buvo sutvarkyta, Mira giliai įkvėpė ir pradėjo groti.
Mergina grojo gitara kaip profesionalė. Pirštai lakstė po stygas kaip nevaldomi, o melodija aidėjo toli. Grojimas visada teikė Mirai malonumą ir ji pati to nejausdama pradėjo šypsotis ir visiškai atsipalaidavo.

Atėjo Maya, norėjo pravėdinti galvą. Iš pradžių neatkreipė dėmesio į merginą, tiesiog pasirėmė į turėklus netolį įėjimo/užlipimo. Tada muzika pasiekė jos ausis ir Maya abstulbusi atsisuko ieškodama kas čia groja. Pamačiusi Mirą ji nusišypsojo, nes atrodė,kad ji nuoširdžiai mėgavosi muzika. Maya stengėsi nesukelti jokių pašalinių garsų, kad nenustebintų ir neišgasdintų merginos. Tyliai stovėjo ir stebėjo.

Mira baigusi groti sustojo pailsėti. Jos pirštų galiukai šiek tiek dilgčiojo, bet ji per daug į tai nekreipė dėmesio. Mira padėjo gitarą į dėklą, bet pačio dėklo neuždarė. Tada mergina atsistojo, pasirąžė ir atsirėmusi į turėklą stebėjo aplinką ir mokinius kieme.

-Graži muzika... - pasakė, kai Mira baigė groti ir tik tada suprato, kad tai pasakė garsiai.
-Nenorėjau tavęs išgasdinti...

Išgirdusi kažkieno kito balsą ji truputį išsigando, nes negirdėjo kad kažkas atėjo. Atsisukuri pamatė savo klasės seniūnę.
-Ačiū...-nuraudusi pasakė mergina.
-Neišgąsdinai manęs,tik nustebau kad čia dar kažkas yra,-pridūrė ji ir šyptelėjo.