Antrokų klasė

First topic message reminder :

Suolai dviviečiai!


Atnaujintas (10-04): 

Spoiler:

Aika iškart pakėlė galvą kai pro duris įžingsniavo mokytoja. Ir ši iškart turėjo visą merginos dėmesį - visų pirma dėl to, kad literatūra buvo jos ko gero mėgstamiausia pamoka. Ankstesnėje mokykloje tai jai sekėsi puikiai, tikėjosi kad taip bus ir čia, o ir ši mokytoja nenuvils. Akimis klajojo nuo klasės seniūnės, iki mokytojos, tarp kurių įvyko trumpas pokalbis. Apsidairiusi darsyk suvokė, kad jų tikrai mažai. Gerokai mažiau, negu tada, jos pirmojoje pamokoje. Tik gūžtelėjo pečiais, taip tarsi atsakydama į mokytojos klausimą, ir pati vėl atsisėdo tiesiai. vis dar žaidė tušinuku tarp pirštų, laukdama kol pamoka prasidės.

Chitoge akimis nusekė į klasę įėjusią mokytoją, sekė Mayos ir mokytojos pokalbį, o išgirdusi klausimą tiesiog pasimuistė savo vietoje ir nieko nesakė. Mergina mėgo skaityti, todėl tikėjosi, kad pamoka bus įdomi. Ją kiek neramino tai, kad sėdėjo priekyje ir dar viena suole, todėl beveik garantavo, kad jei reikės atsakinėti, ji neliks neišsisukusi. Iš rankinės išsiėmė sąsiuvinį ir tušinuką, pasidėjo juos prieš save ir laukė, ką toliau kalbės mokytoja.

Rijouku pati buvo pusiau mieguista. 
Kad ir kaip nekeista jos galvoje jau sukosi mintys kada baigsis pamoka.
Igirdusi Yorisu balsa ji tik piktai zvilktelejo i jo nugara ir siek tiek pazude zvilgsniu.

Maya trūktelėjo pečiais  tarsi sakydama, kad nežino kur pasidėjo likę klasiokai. Jos darbas buvo visiems pranešti, o ar ateis - ne jos bėdos. Ji neturėjo nei lapelio, tik rašiklį, kuris vis dar buvo uniforminio švarko kišenėje nuo praėjusios paskaitos. Ant stalo gulėjo segtuvas, gautas iš direktorės.
-Gal gali paskolinti popieriaus lapą? - paklausė tyliai Inugamio, nors tik paklaususi susivokė, kad jo stalo pusė visiškai tuščia.

-Na, nežinot tai nežinot, gerai. - pasakė ir užbaigė šią temą. - Jei vėluos ar neateis nesužinos svarbių dalykų ir nekaip jiems baigsis. - balse buvo galima įžvelgti šiokią tokią pagiežingumo gaidelę.
-Bet kokiu atveju, visų pirma noriu pasižymėti dalyvaujančius pamokoje, paeiliui pasakykite savo pavardes. - kai mokiniai pradėjo sakyti pavardes, ji kažką pasižymėjo savo popieriuose.

Spoiler:

Baigusi žymėtis lankomumą, mokytoja nusišypsojo ir rankoje į orą iškėlė vieną atsineštų knygų. Liežuvis nesiverčia tą mažą knygelę pavadinti knyga. Ant viršelio buvo matyti keli žodžiai: Vytautas Mačernis "Vizijos".
-Taigi, šiandien norėčiau jums trumpai papasakoti apie poetą Vytautą Mačernį, jauniausią literatūros klasiką. - rodos mokytojos nuotaika persimainė. Ji pasakojo minėto poeto biografijos faktus svajingai, paminėjo kelis būtiniausius kūrybos bruožus ir panašiai.
-Apšilimui norėčiau jums duoti paskaityti įžanginį šio rinkinio eilėraštį. - kiek atsibudusi iš savo fantazavimų apie Mačernį pasakė mokytoja ir iš savo aplanko išsitraukė lapus, kuriuose buvo atkopijuotas eilėraštis ir išdalino kiekvienam mokiniui po vieną. Pabaigusi dalinti grįžo atgal į tribūną ir laukė, kol mokiniai perskaitys.

eilėraštis:

Išgirdęs Mayos prašymą nervingai nusijuokė, mat jis pats jos norėjo paprašyt lapelio.
- Jei turėčiau - paskolinčiau, - numojo ranka.
Prisistatęs toliau klausėsi mokytojos, rodos ji buvo įsimylėjusi tą Mačernį, Inugamis pagalvojo. Galiausiai kai gavo lapą pradėjo skaityti, įdėmiai perskaitęs laukė ką mokyoja pasakys toliau.

Mergina nekreipė dėmesio į už jos nugaros besišnabždančius Mayą ir Inugamį, nes negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi, bet jai ir nerūpėjo.
Chitoge nieko nelaukusi prisistatė iš vietos:
-Aš Chitoge Kirisaki. - merginos balsas suskambo negarsiai, bet ir ne taip tyliai, kad mokytoja neišgirstų.
Mokytojai pradėjus kalbėti apie poetą ji susidomėjusi klausėsi - dar nebuvo tekę skaityti šio autoriaus kūrybos, todėl buvo smalsu. Gavusi lapą iš mokytojos tuojaus puolė skaityti - eilėraštis jai patiko, buvo kažkuo savas. Perskaičiusi vieną kartą, tuoj pat ėmė skaityti dar kartą.

Kadangi reikėjo pasiruošti pamokai, vaikinas iš kuprinės išsitraukė sąsiuvinį bei rašiklį ir pasidėjo juos ant suolo. Padėjo kuprinę šalia kėdės ir nužvelgė klasę. Nors ir didžiosios dalies bendraklasių nepažinojo (tiksliau neprisiminė visų vardų), klasėje aptikti naują veidą nebuvo sunku. Jį kiek sudomino ta nematyta mergina, bet netrukus jis nuleido akis į suolą, tada į mokytoją, kuri kažką kalbėjo, bet vaikinas nesiklausė jos žodžių. Tiesą sakant jis net nepastebėjo, kaip prieš klasę atsirado mokytoja, tada kiek susiraukė ir bandė suvokti, kodėl ji tokia matyta...
'Aišku, ar ne ji buvo mūsų auklėtoja pirmą dieną?' - mintyse pasakė Haruka, bet vis dar nebuvo tikras, ar čia ta pati mokytoja.
Ji atrodė kažkuo kitokia. Arba taip įsivaizdavo jis. Visiems kartais nutinka taip, kad tiksliai nepamena kokio žmogaus.
Kol Haruka kapstėsi savo apmąstymuose, šalia jo suolo pasirodė mokytoja, todėl vaikinas kiek pašoko, kai ji priešais nosį padėjo lapą su kažkokiu tekstu. Klausiamai nužiūrėjo lapą, paėmė jį į rankas ir pradėjo vartyti, o tada nusprendė bent paskaityti tai, kas ant jo atspausdinta. Vaikinas ganėtinai greitai akimis pralėkė pro tekstą, bet jo minties nepagavo - aišku, visada taip būdavo - bet nutarė neskatyti tų eilių atrą kartą.
Tada jis prisiminė savo pusseserę, kurią matė koridoriuje, ir tyliai atsiduso, nes jos čia nebuvo matyti. Jį labai domino, kur ji dabr yra, bet gal ji tiesiog mokosi kitoje klasėje ar tiesiog atėjo čia dėl jam nežinomų priežasčių.
Jis nupurtė visas mintis ir bandė bent vieną pamoką susikaupti ir tinkamai dirbti, bet jo žvilgsnis nukrypo į Chitogę, tikriausiai net nereikėjo vardinti priežasčių kodėl taip atsitiko.

Maya prisistatė, kai reikėjo, o gavusi lapą skubiai permetė jį akimis, tačiau nieko nesuprato, nes niekada nemėgo literatūros, pamokų ar šiaip mokytis. Ji tiesiog tingėjo, tačiau vis rasdavo būdų išsisukti paklausta.

Mokytoja palaukusi maždaug 10-15 min. ir vėl prakalbo:
-Turėtumėt žinoti, kad poetas šį eilėraščių rinkinį parašė būdamas vos 17 metų amžiaus, panašiai kaip jūs dabar. - pasakė taip, tarsi kažko tikėtųsi iš klasėje sėdėjusių mokinių.
-Kaip jums patiko eilėraštis? Kaip manote, apie ką jis? - paklausė mokinių tikėdamasi, kad kas nors pasiryš prakalbti nepajudintas ar nepalieptas.

- Apie vakarą ir vėjus, - atsakė į mokytojos klausimą. Užslėptų minčių niekad nesugebėtų perprast, ypač kai jam lietuvių k. nesiseka.
Išgirdęs, kad autorius parašė kūrinį būdamas 17 metų nustebo.
- Turbūt genijus, - pagalvojo Inugamis.

Mokytojai liepus prisistatyti, mergina atėjus savo eilei taip ir padarė, ir kai regis ši susižymėjo kas dalyvauja pamokoje, Aika iškart atsisėdo tiesiau pasiruošdama klausytis. Poezija nebuvo jos mėgstamiauia sritis, tačiau literatūra apskritai buvo įdomi. Autorius jai buvo girdėtas, tačiau ne tai kuo ji šiaip domėjosi, tad klausėsi įdėmiai regis net užsisvajojusios mokytojos. Šiai ėmus dalintis lapus, atsiradus galimybei greitai peržvelgė klasę - vusu atrodė tokie nuoodžiaujantys, pusiau miegantys, lyg jai tik vienai būtų buvę įdomu.
Gavusi lapą padėkojo ir tuoj pat įniko į eilėraštį. Perskaitė net kelis kartus, leisdama sau įnykti į eilėraštį, iki kol mokytojos balsas paskatino pakelti galvą. Išgirdus kiek autoriui buvo metų kai tai parašė, dar kartą peržvelgė eilėraštį, lyg tas faktas, būtų galėjęs jai leisti jį vertinti kitaip. Tylėjo. Turėjo ką pasakyti, tačiau pirma leido kalbėti kažkam kitam.
-Šis eilėraštis, tisiogine to žodžio prasme yra vizija, kaip ir sako rinkinio pavadinimas,- kai klasėje įsivyravo ilgesnė tylos pauzė, galiausiai tarė pakeldama galva. -Lyrinis aš mąsto apie ateitį... ir manau, jis jos bijo, nenori įsileisti. Kartu jis galvoja apie tai, kaip ateitis keičia praeitį, kaip tai susiję. Eilėraštis - jauno žmogaus vizija į pasaulį, jo sukūrimą, būti,- nebijodama suklysti išsakė savo nuomonę. Mergina niekuomet nebijodavo būti neteisi... Visgi mokytoja klausė jų nuomonės, o ji manė šitaip. Galbūt ne taip, kaip kažkoks literatūros mokslininkas išanalizavęs šitą eilėraštį ir teigiantis kaip jį reikia suprasti. Net jei ir klydo, jos nuomonė ir liks jos nuomone.

Chitoge sulaukusi mokytojos signalo kalbėti sėdėjo nuleidusi galvą, lyg norėdama nuo visko pasislėpti. Ji labai nenorėjo kalbėti pirma ar išvis kalbėti. Aikos balsui perrėžus tylą, Chi staigiai nusuko galvą į ją ir susidomėjusi klausėsi merginos nuomonės. Iš dalies šiai pritarė, tačiau turėjo ir savų versijų.
-A-aš m-manau... - tyliai ir nedrąsiai prakalbo. 
-M-manau, kad vėjas yra lyg permainos, ateitis, lyrinis subjektas nenori jos įsileisti, ji neramina jį. L-lyrinis herojus tarsi slepiasi praeityje, kuri pastovi, nekintanti ir saugi. - dabar Chitoge kalbėjo jau truputį garsiau.
Tolėliau sėdėję žmonės tikriausiai nelabai suprato, ką mergina kalbėjo, tačiau jai šis prakalbimas jau buvo didelis laimėjimas.

Prisistatė mokytojai iškėlęs ranką, kad ji žinotu su kuria klasės vieta asociuoti pavardę.
Apsimetė įdėmiai skaitąs ir nagrinėjantis eilėraštį, tikėdamasis, kad jo neprašys kalbėti.

Maya tylėjo, manė, kad klasiokai pakankamai pasakė, kad mokytoja įsijaustų į analizę ir manė, kad pačiai merginai neteks įsiterpti. Ji ramiai sau sėdėjo suole susikėlusi koją ant kojos ir ranka pasirėmusi galvą.

Mokytoja nesitikėjo tiek atsakymų - iš septynių mokinių prakalbo net trys. Ji buvo sujaudinta iki širdies gilumų, pagyrė vaikus ir įsijautė į tolesnį eilėraščio aiškinimą bei analizę. Ji kalbėjo labai įsijautusi ir stengėsi viską paaiškinti kuo įdomiau ir aiškiau, kad vaikams neliktų klausimų.

Direktorė žingsniavo link reikiamo kabineto tuščiais koridoriais. Puiku, visi klasėse, na, ji tikėjosi kad klasėse o nesnaudžia savo bendrabučio kambariuose. Nors būkime realistai, tokių tikrai buvo, beprasmiška būtų kovoti siekiant, jog absoliučiai visi lankytų pamokas... vis tiek taip nebus. Atsidūrusi prie reikiamo kabineto, sustojo prie durų ir pasibeldė, o tada lėtai pravėrė duris.
-Anya..,- pradėjo nukreipdama žvilgsnį į mokytoją klasės priekyje, bet žvilgsnis pats savaime nukrypo į klasę. Praktiškai tuščia, tik su keliais mokiniais, o pusė jų ir tai atrodė miegantys. Nesupratusi kame čia šaknys, direktorė iškart suraukė antakius, ir įėjo į klasę. -Kas čia vyksta? Kodėl tavo pamokoje tik šitiek mokinių? - pamiršusi visus reikalus, ir kad ketino gaišinti mokytoją tik minutę, skvarbiu žvilgsniu nužvelgė susirinkusiuosius. -Kur visi kiti? Šioje klasėje tikrai nėra tik septyni mokiniai.

Anya sau įsijautusi pasakojo mokiniams apie Mačernį, kai prasivėrė klasės durys ir į vidų įėjo mokyklos direktorė. Mokytoja nustojo kalbėjus ir nusilenkė pagerbdama savo vadovę.
-Labas rytas, direktore. - pasisveikino.
Pamačiusi direktorės mimiką iškart suprato, kad geruoju nesibaigs.
-Nežinau, kodėl mokinių šiandien tiek mažai. - pasakė pasitraukdama nuo tribūnos ir kiek priartėdama prie moters. - Sąraše jų daugiau nei trisdešimt. Seniūnė sakė išsiuntinėjusi pranešimus, kaip jūs jai ir liepėt. - apšvietė direktorę dėl situacijos.

Aikai buvo nuoširdžiai įdomu. Ir kitos prakalbusios merginos nuomonė, nors vos ją tegirdėjo, bet vis tiek šyptelėjo, ir tai, ką šnekėjo ir aiškino pati mokytoja. Atsivertusi sąsiuvinį ėmė pati sau šį bei tą užsirašinėti ir žymėtis, tiesiog, anksčiau visi privalėjo tai daryti, na senoje mokykloje, tad ko gero šis įprotis išliko. Pasigirdus beldimui, aišku akys automatiškai nukrypo į duris o pro jas galvą įkišo raudonplauk moteris. į kurią mokytoja kreipėsi direktore. Nugara iškart automatiškai pasidarė tiesi, smakras taip pat. Gi reikėjo pasitempti mokyklos galvos akivaizdoje. Ši atrodė... ne įtin patenkinta situacija pamokoje. Kažkodėl mintys, jog dabar visi, neatėję į pamoką, gau spylos, privertė merginą šyptelėti.

Chitoge sėdėdama suole įdėmiai klausėsi mokytojos, įdomesnes mintis užsirašydavo sąsiuvinyje, na, nes jį turėjo ir galėjo tai padaryti. Jos nuomone mokytoja per daug stengėsi dėl mokinių, kurių didžiąjai daliai tai nerūpėjo ir net neprireiks sulaukti pamokos galo, kad šie viską užmirštų. Visgi merginai buvo įdomu ir ji ramiai sėdėdama klausė kiekvieno mokytojos žodžio.
Pasigirdus beldimui, jos galva automatiškai pasisuko durų link, į vidų įėjus moteriai ji smalsiai į ją pažvelgė, o kai mokytoja į ją kreipėsi 'direktore' ji pasimetė ir atsisėdo tiesiau, nors galva buvo nedelbta žemyn - ji kiek sunerimo, ypač kai direktorė pradėjo klausinėti kodėl jų pamokoje tiek mažai, mergina ėmė jausti ko ne baimę. Ji bijojo pratarti ir žodį, todėl tiesiog sėdėjo kaltai nuleidusi galvą. Kol kas susipažino su trim mokyklos personalo darbuotojais ir iš jų du jai atrodė baisūs. Laukia puikūs metai, pagalvojo Chi ir kairėje rankose nerimaudama suspaudė dešiniąją.

Direktorė taip pat linktelėjo mokytojai pasisveikindama, bet situacija klasėje dabar rūpėjo labiau. Iš daugiau negu trisdešimt, klasėje sėdėjo vos keletas, kaip per gripo epidemijas, bet net iki pačios žiemos buvo dar toli. Nors direktorės veidas ir atrodė pakankamai ramus, žvilgsnis buvo ganėtinai baugus - turėjo įvaryti baimės kiekvienam, kas buvo juo perlietas.
-Ar tokia situacija su kiekviena klase mūsų mokykloje? -  štai kas būna, kai leidi mokiniams atsipalaiduoti, ir kartą nenubausti, jie ima tuo piktnaudžiauti. Stipriai sučiauptos moters lūpos aiškiai rodė, jog viskas nesibaigs gerai. -Šiandieną trečią valandą vyks pasitarimas. Atnešk man sąrašą mokinių, kurie neatėjo į pamoką. Jie visi gaus įspėjimus, nes kitaip tvarkos nebus,- tvirtai linktelėjo. Pirmoji mintis buvo, atšaukti jų ekskursiją, bet nusprendė, jog nebaus likusios klasės dalies. -Kitą sykį tikiuosi jog jūsų bus daugiau. Įspėkite savo draugus, jog jeigu ir kitą pamoką bus panaši situacija, kentės visa klasė,- atsisukusi į mokinius pareiškė.

Maya visą laiką tylėjo ir klausėsi direktorės. Pasirodo, kad ši nebuvo tokia išsiblaškius, kaip jai anksčiau pasirodė. Jai tikrai rūpėjo lankomumas, mokyklos reputacija. Išgirdusi apie mokytojų susirinkimą ir apie perspėjimus nedalyvavusiems Maya nustebo, nes anksčiau niekam nerūpėjo ar mokiniai lankydavo pamokas. Jai tai nelabai rūpėjo, tačiau dabar, kai tai liečia visus, ir ją tuo pačiu, turės priversti kitus lankytis.

Anya klausė direktorės, ji nežinojo kokia situacija kitose klasėse, jai teko dėstyti tik šiai.
-Gerai, atnešiu. - patvirtino direktorei, kai ši paprašė, ne - liepė, atnešti mokinių sąrašą.
Mokytoja stovėjo ramiai ir laukė ką direktorė toliau sakys ar darys. Ji visai norėjo tęsti pamoką ir užbaigti su mokiniais. Tuo pat metu moteris nerimavo dėl susirinkimo, dažniausiai jų sušaukimas nereikšdavo nieko gero.

Kai Inugamis sužinojo, kad ši įėjusi į klasę moteris - direktorė, pradėjo ją nužiūrinėti akimis.
- Hmm, tai štai kaip atrodo mūsų mokyklos direktorė, dar neteko niekur anksčiau jos sutikti, - susimąstė, ausimis sekdamas mokytojos ir direktorės kalbas. Išgirdęs žodžius: "Kentės visa klasė" nurijo seilę, nenorėjo dėl kitų, nelabai tiek jau pažįstamu ir nedrausmingu klasiokų kentėti pats. Pasilenkęs į priekį prie Chi pašnibždėjo jai:
- Baisoka moteris, ar ne?

Chi sekė mokytojos ir direktorės pokalbį, ji tikrai nenorėjo nukentėti dėl klasiokų kaltės. Bijojo to, ką jai padarytų tėtis sužinojęs. Direktorė atrodė tikrai labai griežta moteris. Išgirdusi Inugamį šnabždant jai jau norėjo atsisukti ir atsakyti bei pasiguosti, tačiau pabijojo direktorės, todėl tiesiog linktelėjo galvą tarsi pritardama jam. Ji ir toliau sėdėjo pavyzdingos mokinės poza įsitempusi it styga. Galvoje sukosi daug minčių.

Atsidarius durims Yorisu sutelkė dėmesį į žmogų kuris netrukus pasirodys už jų. Neužilgo susiprato jog tai direktorė. Žvilgtelėjęs per petį į klasę pamatė kiek įsitempusius klasiokus. Pats Yorisu direktorės beveik nėkiek nebijojo, ir nebuvo kam, juk nieko ne pagal taisykles nedarė. Apsidžiaugė, kad yra laiko vietoj "mokymosi" atsipūsti, tad padėjo galvą ant stalo ir užmerkė akis.

Direktorė dar šiek tiek paburbėjo dėl prasto lankomumo ir kur ritasi šiuolaikinis jaunimas ir išėjo iš klasės. Mokytoja lengviau atsikvėpė. Po kiek laiko prakalbo:
-Na, tai kur mes baigėm? Ak, tiesa... - tai buvo tik įvadas į tolesnę jos kalbą apie Mačernį ir jo amžininkus. Po kelių minučių kalbos mokytojos užsidegimas vėl sugrįžo, buvo galima lengvai suprasti, kaip jai patiko jos dėstomas dalykas. Ir ji labai stengėsi, kad ši pamoka patiktų ne tik jai, bet ir mokiniams.

Maya dar kabinete būnant direktorei pajuto, kaip kišenėje suvibravo telefonas, tačiau neišdrįso jo išsitraukti iki pat ji išėjo. Vos direktorė uždarė duris iš kitos pusės, mergina stvėrėsi telefono ir perskaitė žinutę, tada atsivertusi aplanką parašė kažką ant vieno iš lapų ir ėmė maigyti telefoną. Po kurio laiko išmanusis aparatas grįžo į merginos švarko kišenę, o aplankas ir vėl buvo užverstas. Bandė klausyti ką kalba mokytoja, tačiau vaizdas už lango pasirodė kur kas įdomesnis, todėl pasirėmė galvą ranka ir įsistebeilijo pro langą.

Rijouku miegojo visa laika kai direktore atejo. Jos roziniai plaukai kazkiek uzdenge jai veida bet nedaug , kadangi jie buvo supinti į dvi laisvas ir ilgas kasas. Merginos galva link vis zemiau iki kol ji trenkesi į knygą ir Riku kruotelejo. Apsidaire ir atsiduso, pamoka buvo dar nebaigta.

Direktorei išėjus Chitoge pajuto, kaip visas kūnas atsipalaidavo ir ji patogiau įsitaisė kėdėje, jai nebereikėjo ir toliau stengtis atrodyti pavyzdingai mokinei, na, nors tokia ji buvo. Tačiau nebereikėjo stengtis atrodyti pavyzdingesnei, nei buvo išties. Jai sunkiai sekėsi iš naujo susikoncentruoti ties mokytojos žodžiais, tačiau stengdavosi užgaudyti svarbesnes mintis ir jas pasižymėti sąsiuvinyje. Kai prisiminė, kad ekskursija jau tuoj prasidės nejučiomis apsidžiaugė - nereiks eiti į pamokas ir mokytis maždaug savaitę. Puiku!
-Kaip laukiu ekskursijos! - pasisukus į Inugamį tyliai sušnabždėjo, kad girdėtų tik jis, kol mokytoja įsijautus kalbėjo toliau.
Mergina atrodė laaabai laiminga.

Mokytoja pabaigė savo kalbą ir nužvelgė nuobodžiaujančius mokinius. Tai ją kiek nuliūdino. Atsiduso ir po neilgos pauzės prakalbo:
-Na gerai. Šiandien pamoka baigta. Eikit ruoštis į ekskursiją, kieme jau ne už ilgo turėtų pasirodyti autobusas, prie kurio laukite klasės auklėtojo arba manęs, kad jus suskaičiuotų. Galite eiti. - pasakė ir užvertė savo knygas tribūnoje.

Mokytojai paskelbus apie pamokos pabaigą Maya susirinko aplanką ir priėjo prie mokytojos.
-Aš tikriausiai šiandien auklėtojo nesutiksiu, tai galbūt galėtumėt perduoti jam šį segtuvą nuo auklėtojos? Čia ekskursijos dokumentai, sutartys, sąrašas mokinių ir panašiai. Būtų gerai, jei dar sąrašą galėtumėte atšviesti ir palikti direktorei. - mergina kalbėjo pagarbiai.
-Žinoma. - nusišypsojo mokytoja ir paėmė aplanką iš mokinės.
-Dėkui. Viso gero. - Maya nusišypsojo Anyai ir pasuko link durų ir jas pasiekusi išėjo iš klasės.