Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Pamatęs, kad Yugi nuėjo bendrabutin, pats tenais patraukia. Vis dėl to reikia paragauti gėrimo gauto iš Yugio.

Hirata atbėgo į kiemą, sustojo ir pradėjo galvoti kur eiti, išsitraukusi ausines dainuoja kartu su grupe ir eina tiesiai kiemo taku. 
-Girdėjau kažkur yra ežeras, gal eiti link jo,- garsiai pamąsto mergina. Pamačiusi, kad pasiklydo klaidžioja mokyklos dideliame kieme. Aplinkui ją supa medžiai ir visos vietos atrodo vienodos. 
-Aš tik norėjau pasivaikščiot, šiaip ne taip vos vėl nepasiklydau koridoriuj, tai buvo tiesiog būtina čia pasiklyst.
Hira atsidūsta, išsitraukia adijalą iš savo tašės ir atsisėdus šūkauja:
-Eiiiii, kažkas yra? Padėėėėėėkit, pasiklydau, c'mon!
Ji atsigula ant adijalo ir žiūri į dangų.

Pragulėjusi valandą ji sugalvoja vėl pašūkaut:
-Heeeeelp! Ėėėė žmonės, pasiklydau, būkit geri padėkit!
Visa susinervinus Hirata atsigula ant šono, ašaroja, vos neverkia. Staiga pradeda drebėti. 
-Riku tikriausiai saldžiai miega, kol aš čia guliu ant šaltos žemės. 
Nutekėjo ašara, Hirata greitai ją nubraukė. 
-Prašau labai, padėkit! 
Įklimpusi į nevilties liūną Hirata vėl žiūri į dangų. Tada atsistoja susideda daiktus ir eina vėl klaidžiot galbūt ši kart ras išėjimą.

Šaukė nematyta mergina. Pagalbos šauksmai atrodė rimtai, todėl iškišęs galvą pro savo kambario langą, praėjo šaukti jai:
- Eiii! Eiii! Kas nutiko?!, - mosikavo viena ranka Tatsuya.

Hirata išgirdusi tuos žodžius nusišypsojo.
-Aš... Aš pasiklydau! Nežinau ką darytttt!

- Niekur nedink! Tuoj nusileisiu! - šūkteli ir dingsta lange.

-Geraaaai! Ačiūū! 
Hirata stovi ir dairosi, kol atbėgs vaikinas.

Dabar jau išnyra iš bendrabučio ir kiek paėjęs gilyn į kiemą pradeda dairytis, kur gi ta šviesiaplaukė mergina.

Hira mano judant medžius, tai vienoje pusėje, tai kitoje, ir vis tikisi, kad kuo greičiau, atbėgs tas vaikinas ir išvaduos ją iš šio šalto, didelio kiemo.

Pavaikščiojęs, pastebi ją tolėliau stoviniuojant tarp medžių ir šūkteli:
- Eii! - ir pasuka, jos link.

Ji pamačiusi vaikiną bėga link jo. Plaukai draikosi vėjuje. Pribėgusi ji taria:
-Labai ačiūūū, jei ne tu, nežinia kiek čia laiko būčiau praleidusi. 
Mergina nusijuokia ir nurausta. 
-Aš Hirata, neseniai čia atsikrausčiau. 

- Tatsuya, - pamatęs tokią šypseną ir pats nejučiomis pradeda šypsotis.



- Visuomet prašom. - juk tokiai mielai merginai negali nepadėti, - pagalvoja.

- Aš pats naujokas, bet kažkiek orientuojuosi. Gal galiu iki kur nors palydėti? , - maloniai taria.

-Mielai eičiau pasivaikščioti, bet kelias valandas praleidus čia plius dar su suknele labai sušalau, tad galim kartu nueiti iki mano kambario,- Hirata negali sustoti šypsotis. Ji niekad neįsivaizdavo, kad dar yra tokių mandagių ir geraširdžių vaikinų.

- Mielai palydėsiu. Eime. Jie pasuko bendrabučio link ir greitai dingo tarpduryje.

Riku atsisedo ant suoliuko ir ispute zandus is pykcio.
-Geez...-ji suvele sau plaukus ir tada letai juos vel tvarkesi,- annoying...

Išsirovė iš autobuso, vos jis sustojo mokyklos stotelėje. 
-Ačiū!
Kone išrėkė vairuotojui vos neišdribdama lauk. Net neapsirengusi uniformos, su kuprine ant pečių pasileido bėgti iki mokyklos, o ne bendrabučio. Šiuo metu visiškai nerūpėjo pasidėti daiktų į kambarį, kai vėlavo į pirmą pamoką.

Nors ir Riku buvo su mokykline apranga ir nesenai isejo is klases ji nesivargino grysti nei I savo kambary nei atgal I klase.
Ji isitrauke is savo tases baltu lapu ir liniute, piestukukus, juoda parkeli ir trintuka. Ji atsilengvino savo kaklaraisti ir pradejo piesti yaoi manga , one-shot.

[[sorry, kad ne į temą. Bet gal nori grįžti į pamoką? įdomūs dalykai diskutuojami xDD tau turėtų įtikti. Nu tik be yaoi! ]]

[ man dar taip awkward ten dar nepripratus sioje vietoj. O klasei ten kosmosas lol]]

Eidamas per kiemą pamatė pažįstamą veidą. Ir pradėjo šypsotis. Tai buvo Riku. Kažką labai susikaupusi piešė. Na gal netrukdysiu šį kartą. Ir pasuko išėjimo link.

[Rikuuu žinau, kad tu už siaubo filmą, ir mums reikia tavo balso ]

Riku baige piesti 41 puslapio one-shot manga .
Kai staiga vejas nupute jos visus lapus aplink ant zemes. Riku atsistojo ir pradejo rinkti puslapius nuo zemes ir prunkste sau kazka piktai kokia nelaiminga diena.

Grįžęs mokyklon, patraukė tiesiai bendrabučio link. Nors ir buvo užkandęs bandelių, bet alkį vis dar jautė. Tolėliau matė Riku sėdinčią tarp daugybės lapų ir kažką murmančią.

Riku susirinko lapus ir susidejusi juos atgal I tase atsikvepe. Ji pakele akis ir pastebejo vaikina is ankciau .
-hmph,-ji nusisuko.

Riku atsiduso suvokusi ,jog tas vaikinas kuris jai kaip ir grasino jai ,net neprisistate. O jai ir prisistate ,tai ji tiesiog neatsimene . Bet kadangi tokio keisto zmogaus neimano pamirsti ji tikrai drasiai teige ,jog ji nezino jo vardo.
-Hmph!- ji ispute savo zandus piktai ir nutrepsejo i koridoriu.

Išėjęs iš mokyklos, apžvelgė kiemą, nieko pažįstamo nepamatė ir nupėdino į bendrabutį.