Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Negalėjo patikėti ką Sara atlikinėja. Pradėjo juoktis, o merginai baigus paišyti, trinktelėjo delnu jai per nugarą.
-Ko čia taip rūpinies? Patys kalti, kad žiopli

Šiek tiek pajudėjo į priekį nuo smūgio, atsisukusi tik nusišypsojo. 
-Tai einam toliau?

-Nu davai
Trūktelėjo pečiais.
-Bet tai nelabai yra kur eit

Apsidairiusi nusišypsojo. Paėmusi Erikai už rankos nusitempė ją link bendrabučio.

Atsikėlęs iš po miego, Brandon net nesusidėliojęs daiktų iš kuprinių, nenusiprausęs ir nesusišukavęs užsidėjo baltus šortus ir baltą ploną vest ir išbėgo į kiemą pabėgioti. Nematė jis geros vietos bėgiojimui, nors ir jos neieškojo. Kažkur juk turėjo būti stadionas, bet užsimiegojęs paauglys jo ieškoti nesiruošė.
Apsižvalgęs, jis nusprendė kad šio, palyginus pagal stadionus, nedidelio kiemo jam užteks valandai praleisti ir akimis nubrėžęs ratą pagal pastatus, ėmė po truputi bėgioti. Užmiršo tik pasiimti savo ausinukus, na bet valandą ir be jų apsieis.

Ir čia vat taip netikėtai iš viršaus link Brandon galvos skrido viskio butelis.

Ar išgirdo vėjo švilpimą, ar šiaip kokį garsą, bet bėgantis Brandon išgirdo šį butelį skriejant. Jis buvo taip arti kad Brandon net turėjo nerti į priekį, nusileisdamas ant pilvo ir smarkiai nusibrozdinęs kairįjį kelį. Butelis sudužo gal 20cm nuo jo kojos. Jis žinojo kas vakar ten gėrė ir kieno butelis čia yra, todėl atsistojęs jau ketino eiti ir trenkti šiam įžūliam berniokui, kuris, pagal jį, ir metė šį butelį, bet atsistojęs pamatė jog į jį žiūri mergina, todėl nedrąsiai šyptelėjo ir nieko nesakęs iš lėto ėjo link savo kambario. Kraujas nuo kelio jau nubėgo iki pat padų ir Brandon nebesitikėjo šiandien bėgioti.

Priėjęs įėjimą vaikina nusišypso, dar pakankamai ankstyvas rytas, saulė nušviečia jo veidą.
Štai nauja pradžia ir jam, deja, kažkiek su nerimu apsidairęs įžengia į mokyklai priklausančias valdas, pasidairęs jis pamato didelį pastatą , nepanašu , kad tai mokykla, priartėdamas jis sustoja prie durų.
Dar akimirką pastovėjęs įeina vidun

Eleanor visiškai nenorėjo skirtis su tėvais. Per daug priprato prie patogumo. Prie pusryčių į lovą. Iš kitos pusės, jinai galės daryti ką panorėjusi ir su kuo. Nebebus jokių ribų. Nieko.
Kupina entuziazmo, jinai nukaukšėjo savo aukštakulniai per kiemą, tempdama lagaminą. 
Tai bus geri metai. 
Bent taip tikėjosi.

Erika su aukštu, blondinu išėjo iš mokyklos. Kieme jų laukė juodas automobilis. Jie abu įsėdo į galą ir išvažiavo.

Suprakaitavęs ir uždusęs vaikinas atbėgo į mokyklos kiemą. Jis veluoja į pirmas pamokas, todėl paskubomis apsidairė ir nuskuodė mokyklos link.

Iš mokyklos pastato išeina Maya, Lucas ir Haru.
-Tai kur trauksit toliau? - pasižiūri į vaikinus susimąsčius

Visą kelią patyliukais krizeno iš Haru elgesio pas seselę.
-Klausykit, o gal patraukiame į miestą, kad jau pamokų nėra?
Kieme šovė mintis ir ją iš karto išsakė.

- Man reikėtų persirengti, visus šiuos rūbus turbūt išmesiu, - besidairydamas šiukšliadėžės kalbėjo Haru.
Jau buvo benusivelkantis marškinius, kai suvokė, kad šali jo stovi mergina. Tada kiek sutrikęs juos susisagstė tarsi nieko nebūtų įvykę.
- O ką jūs  mieste norit veikti? Tu juk dar net kambario neturi, - nusijuokė pasisukęs į Lucą.

-Ne, aš negaliu eiti. - nusišypso. - turiu su kai kuo susitikti mokykloje - kiek droviai pasako.
Dar labiau susidrovi pamačius Haru pradedant nusirenginėti ir jos skruostai nukaista. Į galvą pradeda lysti prisiminimai iš vakaro, kai prisigėrė. Nusipurto ir stengiasi neparodyti, kad kažkas ne taip.

-Aha. Neturiu kambario, o tai padėsi man kambarį susirasti?
Linksmai pasisuko į Haru, nors viduje atsirado suirzimas dėl to, kad teko atsisakyti iškylos į miestą. Ir Maya atsisakė kelionės. Nebelieka kompanijos kitaip.
-Tai Maya, tada susimatysim vėliau

-Na, tai tada iki kito karto - nusišypso ir pamojavusi abiems vaikinams išeina.

Eina per kiemą, kol prieina laiptus.

Haru susimąstė ir kažkaip praleido geras penkias minutes , kol atsitokėjo.
- Tai einam, parodysiu, kur pats gyvenu gal vietos ir bus ten,- nusišypsojęs kreipėsi į Lucą.
- Iki, - pamojavo Majai ir pasisuko bendrabučio pusės link, - Einam?,- užklausė besitaisydamas savo supurvintus marškinius.

Tylėjo ir dairėsi po kiemą, kol Haru buvo apie kažką susimąstęs. Galų gale pats taip užsižiopsojo, kad teko vytis Haru.
-Taip taip. Einu. Rodyk kelią
Pasivijo klasioką su plačia šypsena.

Abu vaikinai nuėjo bendrabučio link.

rašom iškarto į kambarį:

Eidama kiemu prisiminė Erikos dramatišką išėjimą iš klasės su nepažįstamu vyriškiu.
-Galiu paklausti?
Iš smalsumo žvilgtelėjo link merginos.

Erika kreivai šypsojosi. Lauke buvo daug geriau nei patalpoje, o kadangi dar ir pamokų nebuvo, tai kodėl gi nepasimėgavus.
-Ką?
Ištraukta iš svajų, pažvelgė į Sarą. Trūktelėjo pečiais ir susidėjo rankas ant krūtinės.
-Nu klausk

-Kas tas vyras, kuris pasiėmė tave iš klasės?
Nors nebuvo mandagu klausti tokių asmenišku klausymų, tačiau smalsumas nugalėjo. Per daug buvo paslapčių apie Erika, nors rodos nieko neslepianti.

-Ha?
Erika išplėtė akis nesitikėjusi tokio klausimo. Bet tuoj veide šmėstelėjo šypsenėlė.
-Mano bratka. O ką? Patiko? Žinok, neverta ant jo akies dėt. Mergųųų pas jį milijonas

Nusijuokė po paskutinių Erikos žodžių.
-Matai kaip.
Baigusi juoktis veide vis dar liko šypsena.
-Toks skubus reikalas, kad net iš klasės pasiėmė?