Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Vaikinas mieguistas išlipo iš autobuso ir tiesa galva tėškėsi ant žemės. Sugriebęs žolės kupstą vaikinas mėgavosi gaiviu vėju pučiančiu jam į nugarą.
-Niekada nemaniau ,kad taip pasiilgsiu žolės-Yugi kalbėjosi su žeme esančia po juo. Gulėdamas tokioje vietoje jis pasijuto gan laisvai ir atsipalaidavusiai. Pagulėjęs porą minučių ant vėsios žemės vaikinas pradėjo svajoti apie lovą. Yugi iškart atsistojęs tiesiu taikymu ėjo bendrabučio link.

-mhm,-sarkastiskai linktelejo ji,-pasiteisinimai.
Vien del linksmumo silpnai papese Yorisu plaukus ir uzmerke akis. Rozinplauke buvo gan pavargus, nors pesti Yorisu plaukus visada atsiras laiko.
- Jai uzmigsiu bus tavo kalte,-sumurmejo ji.

-Įprasiu dėl vismo būt kaltas,- nusišypsojęs atsiduso.
Yorisu pasuko galvą kad pamatytu Riku bepradedančią snūduriuoti.
-Gali ir užmigt,- paglostė jai plaukus,- parnešiu ir paguldysiu tave,- pažadėjo.

Lucasas su Hirata išlipo iš autobuso. Vaikinas iš karto plačiai pasiraižė. Taip kietai nepatogiai balažino kiek laiko miegojo, todėl jautėsi visi sustingę kaulai.

Tiek laiko prasėdėjusiai Hiratai taip pat reikėjo pasiraižyt. Po vairuotojo riksmų šviesiaplaukė patrakėlė vis dar juokėsi.
-Jeeetau, koks piktas.

-aha
Nusijuokė žiūrėdamas į nuvažiuojantį autobusą. Po to pasisuko į Hiratą ir paėmė ją už rankos.
-ką nori veikti? 

[[Sorry už lag]]

Hirata ant laisvos rankos  piršto sūko kasytę.
-Hmm...-su šypsenėle pažiūrėjo į vaikinuko akis,-o ką siūlai?  

[Nieko,  pati labai laginu xD ]

Trūktelėjo pečiais, bežiūrėdamas tai į spindinčias akis, tai į gundančiai besišypsančias lūpas.
-neturiu idėjų ir nieko nenoriu

-Galim...Gaaalim..hmm..-mąsto mergina,-visų pirmą galima eiti pasidėti daiktus.
Su šypsena pasakiusi ji mintyse face palmino, dėl tokiu ''originalių'' savo pasiūlymų.

Maya išėjo į kiemą iš bendrabučio, tačiau buvo kitoje kiemo pusėje nei Hira ir Lucas, todėl jų nematė. Vaikštinėdama mergina apglėbė save rankomis, nes kažkodėl jai buvo šalta. Neaišku ar dėl oro vėsumos, ar dėl to, kad tik ką pakilo iš lovos.

Ayaka, pagaliau šiaip taip nusivilkusi ir nuvilkusi visus savo lagaminus iki pat kiemo, sustojo, apsižvalgė ir atsiduso. Kiemas atrodė tvarkingas, saugus, gana jaukus... Bet vis dėlto kažko trūko. Dar kartą apžvelgusi teritoriją mergina suprato - trūko žmonių. Jų čia buvo vos keli - mažoka, kaip tokios mokyklos kiemui... Ir tie patys tiesiog sau šnekučiavosi ir nekreipė dėmesio į raudonplaukę. "Galbūt jie tiesiog pamokose, kambariuose ar panašiai", paguodė save Ayaka. Kažkodėl ją vėl buvo apėmusi gana niūri nuotaika - gal dėl persikraustymo, o gal dėl netikėtai užgriuvusios vienatvės.

Maya eidama pastebėjo nematytą raudonplaukę merginą, kuri atrodė liūdna ar tiesiog pasimetusi. Ji net nepagalvojusi priėjo prie jos.
-Labas! Ar viskas gerai? - nuotaikingai paklausė nepažįstamosios.
Maya buvo geros širdies ir draugiška, todėl net nesusimąstė ar prieidama pažeis merginos asmeninę erdvę ar galbūt jai tai nepatiks.

Ayaka pamažu vis labiau grimzdo į savo mintis. "Nėra net abejonės, kad visi jau susiskirstę grupelėmis ir susiradę draugus. Nesijaudink, niekas čia taip lengvai tavęs nepriims, Ayaka", plaukė galvoje ypatingai optimistiškos mintys. Išgirdus nepažįstamosios balsą, mergina net krūptelėjo - nustebusiu žvilgsniu įsisteibelijo į Mayą, kuri čia stovėjo lyg jos minčių paneigimas. 
-Sveika,-pagaliau atsikvošėjusi ištarė antrokė, kurios niūrumą po truputį pradėjo keisti susidomėjimas.

Maya pakėlė antakį, kai mergina pasisveikino.
-Ar viskas gerai? - pakartojo klausimą dar sykį. - Gal pasimetei ar kokių kitokių problemų kilo?
Ji draugiškai šypsojosi merginai.
-Kelintokė tu? Gal galiu pagelbėti. - toliau šypsojosi. Galėjo net pasirodyti, kad dirbtinai, tačiau taip Maya šypsodavosi visada.
Mergina patrynė savo pečius delnais, kad kiek sušiltų.

-Taip, žinoma,-sumišusi atsakė mergina, keikdama save už tai, kad jau per patį pirmą pasakytą sakinį susimovė.-Kątik atvykau, tai lyg ir nieko dar net nebandžiau susirasti.
Suvokusi, kad net ir tai nuskambėjo gana kvailai, Ayaka nusprendė tiesiog nebekreipti į tai dėmesio. "Juk tai - tik dar viena mergina, kuriai aš bet kokiu atveju būčiau nepatikusi."
-Aš antrokė, bent jau senojoje mokykloje buvau antrokė,-pagaliau šyptelėjo ir raudonplaukė.

-Tai vadinasi ir čia antrokė. - nusišypsojo. - Tau pasisekė, nes aš antrokų klasės seniūnė. - išdidžiai pasakė. Bet pati suprato, kad per daug išsidirbinėja, todėl nusijuokė.
-Tai galiu tiesiog aprodyti visą mokyklą, jei nori? - pasiūlė.

Prie mokyklos kiemo sustojo taksi automobilis. Viduje vaikinas sumokėjo vairuotojui už paslaugą ir neskubėdamas išlipo, rankoje vis dar spausdamas voką. Automobiliui nuvažiavus jis neskubėdamas nužingsniavo mokyklos link, nekreipdamas dėmesio į kieme stoviniavusius mokinius. Galbūt šiek tiek jaudinosi, net pats nežinojo kas su juo buvo.

Lucas keistai sukrizeno po Hiratos pastebėjimo.
-teisingai. Gera idėja
[Gal gali juos nuvesti?]

-Žinoma, būtų puiku,-vis dar su šypsena veide atsakė Ayaka. Slapta ji apsidžiaugė, kad susitiko kaip tik su seniūne - kitaip kas žino, kada ji būtų radusi bendrabutį, susipažinusi su kitais žmonėmis ir su mokykla.

-Nuo ko nori pradėti? Ar jau žinai kuris kambarys tavo? - maloniai paklausė. - Galit visų pirma bandyti surasti jį. - pasiūlė.
Nedidukė mergina ištiesė nugarą ir pasirąžė, visi kaulai dar buvo sustingę.

[Gerai ^^]
Už rankų susikibę, kikendami, šviesiaplaukė Hirata su Lucasu įėjo   į bendrabutį.

-Nuo bendrabučio tikriausiai,-žvilgtelėjusi į vis dar prie kojų gulinčius lagaminus pratarė mergaitė.-Net neįsivaizduoju, kuriam kambary gyvensiu - žinau tik tiek, kad bendrabutyje yera gyvenama po du. Būtų labai malonu, jei padėtum man jį surasti. Beje, aš Ayaka.

-Po du arba tris. - pataisė. - Na, aš tai tikrai nesužinosiu kur gyvensi. Turėjai gauti kažkokį raštelį ar panašiai. - pasakė galvodama. - Keista, jei jie nieko tau nedavė.



O tu išvis užsirašei į kambarį kokį? Nes nepamenu, kad būtum užsirašius. tai gali padaryti čia: https://vmokykla.catsboard.com/t3677-bendrabueio-kambariai

-Tikrai nedavė,-sutriko Ayaka. Ji buvo labai tvarkinga, todėl tiesiog netikėjo, kad galėjo tai praleisti pro akis, nebent... Nebent tai būtų buvę tarp tų popierių, kuriuos tvarkė, vos tik gavo visą informaciją. Tai buvo tikriausiai vienintelis kartas, kai ji tai darė nekruopščiai - dėl visko kaltas buvo barnis su tėčiu ir baimė dėl persikraustymo. Pritūpusi ir iš vieno lagamino ištraukusi aplanką, ant kurio buvo dailiai užrašyta "Informacija". Šiek tiek jį pavarčiusi ir vis dar netikėdama, kad ras kažką apie savo kambarį, Ayaka net loštelėjo - pačiame paskutiniame puslapyje buvo įdėtas lapas su visa informacija apie kambarį. Kelias minutes paspoksojusi į jį, tada - į Mayą, ji tiesiog įdėjo aplanką atgal į lagaminą ir atsistojo.
-1J,-teištarė mergaitė su aiškia nuostaba veide.

Maya sukikeno iš mergino nustebimo.
-Beje, aš Maya. Juk mes neprisistatėm viena kitai. - nusijuokė.
-Malonu! - pridūrė ištiesdama merginai ranką.
Kai pažindinimosi procedūra buvo užbaigta, abi merginos pajudėjo link bendrabučio pastato, Maya vis pasakojo kur ką ji galėtų rasti ranka rodydama pastatus tokius kaip sporto, aktų salės, pagrindinis mokyklos pastatas ir panašiai.

Spoiler:

Maya išėjo iš bendrabučio besisagstydama paltuką. Kieme buvo ramu, ramiau nei anksčiau, todėl nebuvo per daug į ką dairytis. Ji ramių ramiausiai išėjo iš mokyklos teritorijos.