Virtuve

First topic message reminder :

Ateina kartu su Kyuu
-Na, pasirodo, kad tokia patalpa čia egzistuoja. - pergalingai nusišypso ir pradeda dairytis po spinteles ir lentynas

Beslampinėdama po bendrabutį Miki stabtelėjo prie durų, pro kurias dar nebuvo ėjusi. Smalsumo vedama ji pradarė jas ir atsidūrė bendrabučio virtuvėje, kur šiuo metu buvo susirinkę nemažai bendraamžių. Mergina pasijuto gan keistai nevilkėdama savo mokyklinės uniformos. Dabar ji buvo su paprasta dryžuota maikute ant petnešėlių, trumpais šortukais, didelės ausinės buvo nusmukusios ant pečių, o rankoje laikė išjungtą PSP. Vienintelis įprastas dalykas buvo jos surišti plaukai, kurie ir tai neatrodė labai tvarkingai. Pamačiusi kiek virtuvėje daug žmonių Miki iš kart panoro dingti iš čia kuo greičiau. BET dabar išeiti būtų labai keista vos atėjus, todėl reikėjo greitai kažką sugalvoti. Kaip visada nepasisveikinusi su nė vienu matytu veidu mergina greitoku žingsniu nupėdino iki spintelių ir ten susirado kažkieno puodelį. Pusė darbo padaryta, dabar reikėjo sugalvoti ką su juo daryti. Laimei spintelėje ji rado sukrauta daug pakelių įvairių arbatų ir kavos. Nugriebusi arbatos ji užsikaitė vandenį. Per tą laiką, kol virė vanduo Miki akies kampeliu stebėjo ką čia veikė susirinkę klasiokai.

Hira akies krašteliu žvilgtelėjo į mergina, bei atsidariusi ir išjungusi orkaitę ištraukė sausainius. pasiėmė lėkštutę ir sudėjo ten sausainius. Hira pirma paėmė sausainį paragauti ar jie valgomi,  sausainis buvo tobulos tekstūros, nei per sausas nei per šlapias:
-Mmm valgomi, vaišinkities.
Hirata šyptelėjo.

-Wooooo!
Pamatęs atėjusią Miki, Lucasas ištiesė pirštą į ją ir išleido keistą nuostabos garsą. Merginos muzikiniai sugebėjimai jam paliko neišdildomą ispūdį, tai ir dabar akys spindėjo iš susižavėjimo. Tiesa, tas truko neilgai. Netrukus jo nosis užuodė ką tik iškeptus sausainius, todėl visas dėmesys nukrypo į lėkštutę su jais. Nieko nelaukęs pasiemė vieną ir susigrūdo į burną. Vargšas nepagalvojo, kad jie dar bus neatvėsę, todėl greitai perkandęs nurijo sausainį ir iškišęs liežuvį pakviepavo.
-Škanuu!
Vis dar jausdamas dilgčiojimą liežuvyje išsakė savo pasitenkinimą ir pasisuko į naujai atėjusią merginą.
-Miki, nori sausainio?
Jau muzikos klasėje jis pastebėjo kaip sunkiai mergina bendrauja, bet lyg ir galima ją prisijaukinti.

Maya tyliai nužvelgusi Miki taip pat nusigriebė vieną sausainiuką, kuris labai tiko prie kavos,kurią vis dar gėrė.
-Tikrai skanūs! - pagyrė Hirą ir sukirtusi visą sausainį pasiėmė dar vieną. Nuo tada, kai kepė pyragėlius nebuvo nieko valgiusi.
Kai Lucas prasiūlė Miki sausainį nužvelgė abu ir dar kartą gurkštekėjo kavos.

Vanduo pagaliau užvirė. Miki ketino užsipilti arbatą ir greit dingti iš čia nepastebėta, bet Luco reakcija visų dėmesį atkreipė į ją. Kelias akimirkas pastovėjo pasimetusi nuo žvilgsnių iš visų pusių, bet prisiminė arbatą. Greit užsipylė vandens ir ketino eiti, bet čia vėl Lucas atsisuko siūlydamas sausainį. Kaip tik tuo metu Miki pilvas kaip tyčia garsiai užgurgė. Kokia gėda ir dar visų dėmesio centre. Merginos veidas kaip mat išraudonavo. Virš galvos atrodo net matėsi kaip garuoja. O spalva dar labiau išryškėjo prie jos ružavų plaukų. Nebegalėdama tverti gėdos, kaip robotas greitu žingsniu išėjo iš virtuvės, o vos išėjusi pro duris tiesiog nubėgo koridoriumi kuo toliau. Arbata liko ant stalo.

Stebėjo Miki kol ši išėjo iš virtuvės. Tokia keista eisena, kad vaikinas prunkštelėjo, prisidengęs kumščiu ir prisimerkdamas. Vis tik spėjo jis pamatyti išraudusią merginą, o tai jam atrodė labai mielai.
-Eisit į pamokas?
Netrukus grįžo žvilgsniu prie likusių merginų ir apsnūdusio Yoru. Susigriebė į saują nemažai sausainių. Mirktelėjo Hiratai ir nelaukdamas atsakymo išėjo.

Maya sau sukikeno iš situacijos ir linktelėjo Lucasui, kai šis paklausė ar eis į pamoką. Tada pažiūrėjo į Yorisu ir Hirą, kurie tylėjo, galiausiai akis vėl nukreipė į savo puodelį su kava. Atsiduso ir pabaigusi kavą neskubėdama išėjo iš virtuvės.

Paiemęs vieną sausainį jį pamirkė piene ir suvalgė, po to ir visą stiklinę išlakė.
Tada atsisuko į Hiratą.
-Jau tikriausiai veluojam...- atsiduso.
-Eime?- tarė slinkdamas link durų.

Hira šypsojosi kol gyrė jos sausainius:
A-ačiū.
Stebėdama kaip Lucas išeina Hira pamojavo ir išgirdusi Yorisu pasiūlymą atsakė:
-okey.
Jie išėjo pro duris.

Maya atėjo į virtuvę ir pradėjo dairytis kažko, iš ko galėtų išvirti sriubą. Šaldytuve rado morką ir žirnių bei pievagrybių, spintelėje krapų, ryžių, prieskonių. Išsiėmė puodą ir keptuvę, pradėjo po truputį darbuotis. Iš pradžių nuplovė ir supjaustė pievagrybius, į keptuvę įdėjo šiek tiek šaldytuve rasto sviesto ir ištirpinusi jį, keptuvėn subėrė pievagrybius. Pripylė vandens į puodą ir užkaitė jį ant viryklės.
Mergina darbuodamasi toliau niūniavo kažkokią melodiją.

Chitoge atbėgo truputį uždususi. Ji akimirką stebėjo kaip Maya darbuojasi besisukdama aplink puodus ir niūniuodama. Vaizdas buvo kažkaip savas. Mergina prisiminė mamą, kurios nematė jau ilgą laiką. Tikriausiai vienas pirmų kartų, kai ją prisiminė geruoju. Chitoge nusišypsojo. Atsipeikėjusi papurtė galvą ir priėjo prie žemesnės trumpaplaukės merginos.
-Gal galiu kuo padėti? - šyptelėjo ir per petį žiūrėjo, kaip Maya darbuojasi.

Maya iš pradžių nepamatė Chitogės, todėl toliau sau darbavosi, skuto ir pjaustė morką, dėjo visus ingredientus į puodą, taip pat ir jau apkepusius pievagrybius. Pamaišė puodo turinį ir uždengė dangčiu.
-Na, nereikia. - nusišypsojo.
Parodė Chitogei sėstis prie stalo/spintelių viduryje ir prisėdo pati.
-Na, tai kokie įspūdžiai iš ekskursijos? - nusišypsojo merginai linksmai.

Vaikinas sekdamas savo uoslę atsidūrė virtuvėje. Pastebėjęs ,kad virtuvėje yra merginų Yugi iškarto įjungė savo "act cool" režimą. Lyg niekur nieko priėjo prie virdulio įpylė vandens: 
-Arbatos ar kavos padaryt ? -vaikinas paklausė jų ir uždėjo virdulį kaisti. Priėjęs arčiau jų ir vėl prabilo:
-Maya ir... ? - Jis nutilo nes nežinojo kitos merginos vardo tas būdamas šiek tiek drovus, jis tikėjosi kad ji pirma prisistatys.

Chitoge paklusniai atsisėdo, kaip Maya ir parodė. Ji atsiduso, nes nebuvo patenkinta tuo, kad negalėjo seniūnei niekuo padėti ir tik valgys, kaip dykaduonė.
-Na, dalies ekskursijos neprisimenu. - nusijuokė jau atsipalaidavusi. - O kas gero nutiko, kol buvau atsijungusi?
Kai į virtuvę įėjo vaikinas, ji kiek susidrovėjo.
-Arbatos... - negarsiai pasakė. Kažkaip visi šiandien aplink ją šokinėjo.
-Chitoge. - taip pat tyliai pridūrė, kai jis paklausė jos vardo.
-O tu?

-Nieko gero nenutiko. Atėjo keli nauji klasiokai, kaip supratau. - trūktelėjo pečiais. - O tada mes su Gunjiu tave išgabenom į kambarį, nes pradėjo lyti. - nusišypsojo.
-Sveikas, Yugi. - pasisveikino su atėjusiu vaikinu. - Man nieko. - šyptelėjo. - O tu gal norėsi sriubos? - pasiūlė.
Maya prisiminė, kad reikia pamaišyti sriubą, todėl pakilo nuo kėdės ir nuėjo prie viryklės patikrinti puodo. Sriuba jau buvo išvirusi, todėl sudėjo paskutinius ingredientus ir dar kartą išmaišė. Įpylė sriubos į dubenėlį Chitogei ir padėjo priešais šviesiaplaukę ant stalo. Tada klausiamai pasižiūrėjo į Yugį, kurio atsakymo vis dar laukė.

Priėjęs prie Chitogės vaikinas jos veidą kažkur atpažino ,bet negalėjo suprasti kur:
-Aš Yugi... Galiu vadinti tave Chi ? -vaikinas velniai žino kodėl pakeitė savo veido spalvą. Ir ačiū dievui kad Maya jo kažko paklausė ,nes jam jau rodėsi kad mirs vietoj.
-Žinok labai gardžiai kvepia , bet ne ačiū - vaikinas nusišypsojo. Pastovėjęs dar porą minučių vaikinas priėjo prie arbatinuko palaukė kol išsijungs. Išsitraukė porą puodelių. Į vieną įdėjo arbatos pakelį. O į kitą tris gerus šaukštelius kavos:
-Tai gal vis dėlto ir tu kartu atsigersi ? -Vaikinas paklausė merginos ir užpylė likusius puodelius.

-Malonu, Yugi. - nusišypsojo. - Taip, aš nieko prieš. - linktelėjo galva.
-Ačiū. - pasakė, kai Maya priešais ją padėjo dubenėlį ir pati pakilo nuo kėdės paimti šaukštų. Du, nes išgirdo, kaip vaikinas atsisakė. Su šaukštais sugrįžo atgal ir atsisėdo, vieną padėjo toje pusėje stalo, kur anksčiau sėdėjo Maya, o kitą pasiėmė sau.
-Itadakimasu! - pasakė ir paragavo sriubos, kuri ne tik gardžiai kvepėjo, bet ir pati buvo be galo skani.
-Kaip skanu! - pasakė ir toliau valgė.

Vaikinas pasidaręs kavos vis dar laukė Mayos atsakymo ,bet supratęs ,kad kava ar arbata prie sriubos kažkaip nedera padėjo atgal jos puodelį:
-Tai kiek supratau ir tu dabar prieš arbatą ?- Kreipėsi į Chi ir gurkštelėjo kavos. Vaikino liežuvis pasijuto kaip rojuj jis nėra niekad ragavęs tokios skanios kavos , jo net akys pradėjo žibėti.

Maya dar kartą mandagiai atsisakė, nors vaikinas tikriausiai jau buvo supratęs jos mintį. Mergina grįžo prie stalo su savo dubenėliu ir atsisėdo ant kėdės. Pati taip pat pradėjo valgyti. Pirmam šaukštui pasiekus jos burną, ji neskubėjo nuryti kąsnio, prieš tai darydama kritiškai įvertino skonį. Ji buvo patenkinta sriubos skoniu, tekstūra ir panašiai, todėl neskubėdama pradėjo valgyti.
Ji nusišypsojo išgirdusi Chitogės pagyrimą, priėmė jį kaip komplimentą, bet nenorėjo jos kalbinti toliau, mergina turėjo būti alkana, nes buvo įnikusi į maistą.
-Na, tikriausiai kava/arbata ir sriuba nelabai dera. - nusijuokė. - Na, nebent norisi vėliau. - Šyptelėjo.
-Gal dar persigalvosi? - pamerkė akį vaikinui ji.

Vaikinas labai nejaukiai pasijautė kai Maya mirktelėjo akį. Jo manymu ji elgėsi kažkaip keistai:
-Pacituosiu protingos merginos žodžius " Tikriausiai kava/arbata ir sriuba labai nedera" , o aš jau turiu kavos,- pajudino pudelį su kava. -Skanaus -vaikinas šyptelėjo ir gurkštelėjo kavos.

-Aš gersiu arbatą, bet trupučiuką vėliau. - nusišypsojo Chi.  - Ačiū. - padėkojo vaikinui.
Chitoge jokio keistumo nepastebėjo ir toliau mėgavosi sriuba ir jai pasibaigus pakilo nuo stalo pasiėmusi dubenį ir pajudėjo link kriauklės.
-Ačiū, Maya, buvo labai skanu. - nusišypsojo seniūnei ir išsiplovė savo dubenį. Tada nuėjo iki Yugio ir pasiėmė savo puodelį arbatos ir vėl grįžo atgal ant savo kėdės. Mergina juto tvyrančią kažkokią nejaukią atmosferą, bet trumpai atsiduso ir įsidėjo į arbatos puodelį porą šaukštelių cukraus ir pasimaišė. Tada lyg niekur nieko pradėjo niūniuoti kažkokią melodiją.

Maya trūktelėjo pečiais išgirdusi tokį Yugio atsakymą. Nenori - nereikia, pagalvojo. Pati neskubėdama valgė sriubą ir kai Chi jau pabaigė valgyti, nustebo - arba šviesiaplaukė buvo labai alkana, arba sriuba buvo labai skani. Labiau tikėjo pirmu argumentu, nes kai alkanas viskas, kas tik valgoma, skanu. Vistiek nusišypsojo.
-Ačiū, kad sutvarkei mano megztuką. - maloniai atsakė Chitogei.
Kai mergina nuėjo išsiplauti savo lėkštės Maya nematomai apsidžiaugė, kad jai mažiau tvarkyti reiks. Kad ir kaip tingėjo, virtuvė buvo šventovė ir jos palikti netvarkingos buvo nevalia.

Chi nusišypsojo Mayai:
-Nėra už ką. - ir toliau sau siurbčiojo arbatą.
-Yugi, kokie tavo pomėgiai? - nei iš šio, nei iš to paklausė. Matyt bandė palaikyti pokalbį ir užpildyti nelabai jaukią tylą žodžiais

-Mano pomėgiai... hmmm... - Vaikinas tiesiog negalėjo atsakyti ,kad jam patinka sprogdinti ir deginti- sėdėti ir tiesiog grožėtis dangumi- vaikinui gan sunku  buvo atsakyti ir nemeluoti, todėl rado savo normaliausią pomėgį.
- ... Kas tau patinka ? -vaikinas gurkštelėjo iš puodelio ir nusikosijo. Pastebėjęs kad vaikinas geria nebe kavą ,o jos tirščius pradėjo juoktis pats iš savęs. Padėjo puodelį į kriauklę ,išplovė ir pastatė jį į vietą.

Maya nusprendė nesiterpti į porelės pokalbį, todėl pakilo nuo stalo, suplovė visus indus ir pasišalino. Prieš išeidama dar atsisveikino.

Spoiler:

-mmm.. - pagalvojo. - man patinka skaityti  ir mėgstu pliušinius žaislus bei zuikučius. - pasakė kiek per daug entuziastingai.
Chi nusijuokė kartu su vaikinu,kai pastebėjo kavos tirščius ant jo lūpų, tačiau nieko nesakė. Prisiminusi, kad laisvai kalbėjo su vaikinu, nuraudo. Ji visada buvo drovi ir varžėsu vaikinų, todėl ji dabar sėdėjo nuleidusi galvą ir kvailai besišypsodama.