Bendras bendrabucio kambarys

First topic message reminder :

Pirmiausiai užėjo į bendrąjį kambarį.
-Rodos mes pirmosios.
Norėjosi viska paliesti ir apžiūrėti daugiau, bet žinojo, jei tai padarys, tai užsisėdės iki vėlumos ir niekur daugiau nebe nueis.

Miki trumpai pakėlė akis į priėjusią merginą, tada į kitą, tolėliau stovėjusią jos draugę ir po to žvilgsniu vėl grįžo prie žaidimo.
-Taip taip, labas.
Visiškai nesusidomėjusi ir įnikusi į savo žaidimą "pasisveikino".

Netrukus gyvibingame bendrabutyje pasirodė dar viena persona. Ne viena iš maloniųjų. Visi ilgiau besimokantys žmogėnai žinojo, kad kur Seiji ten ir problemos. Būtent dėl to kitų 'dažnių' žmonės paprastai jo venkdavo. Vaikinas turbūt būtų taip ir išėjęs tačiau užuodė nepažįstamą kvapą. Naujokė. Iš pirmo žvilgsnio išlepusi pamaiva brangiais rūbais ir kvepalais.
- Sedi mano vietoi.
Pasigirdo nedraugiškas balsas netoli Miki.

Šyptelėjo po Miki atsakymo, nesinorėjo daugiau trukdyti merginai, ar tuo labiau kelti problemų. Taip ir stovėjo tarpduryje laukdama Erikos.

-Um. Taip jau geriau
Linktelėjo po Miki pasisveikinimo ir net atšoko atgal išgirdusi vaikino balsą.
-A girdž, asile, ramiau biški.
Sušnairavo į vaikiną, bet kažkur lyg ir matytas jis jai pasirodė. Ir nors nuojauta kuždėjo, kad nereikėtų su juo prasidėti, bet būdas neleido atsitraukti.

Kas čia? Pasitikimo vakarėlis? Vos atėjau ir iš kart visi šoka ant manęs
Vos reikalai atrodo susitvarkė su merginom, tai vaikinas prisikabino. Vėl trumpu žvilgsniu nužiūrėjo vyruką ir grįžo prie žaidimo.
-Tai susirask kitą vietą. Čia jų daug.
Atsakė nė neketindama keltis iš vietos dėl kažkokio nemandagaus bičo. O ir kitos merginos neatrodė labai juo patenkintos.

- Ohh?
Išsišiepė Seiji atsisukęs į Eriką.
- Neblogo kraujo padavė šiais metais.
Patenkintas ir šiek tiek nustebintas merginos įžulumu kalbėjo vaikinas. Šiek tiek palinko arčiau savo aukos tarsi norėdamas atidžiau abžiūrėti.
- Nekantrauju pamatyti kas šiais metais čia dėsis.
Pridūrė atsitraukęs. Visa susikaupusi įtampa regis dingo, o ir bachurėlis nesiemė jokių įžulesnių veiksmų. Bent jau kolkas..
- Klausyk, blonde mažais papais, noriu kad apsidairytum.
Šypsena ištirpo kai pastarasis vėl atsisuko į Miki.
- Jei pasinaudotum savo tuščia makaule suprastum, kad sėdi priešais consolę. 
Nykščiu parodė į teliką.
- Viskas būtų gerai jei ja ir naudotumeisi, bet kadangi nesiruoši to daryti, susirenki manatkes ir neši mėsas kur kitur.
Gal tai buvo kiek nedraugiškas naujo žmogaus priėmimas. Nors vaikinukas atrodė ramus ir pasitikintis savyje, viduje virė nepykanta ir pavydas.

Nesinorėjo, kad aplinkiniai pyktusi. Tad pagaliau pasitraukusi nuo durų priėjo prie grupelės, kurie krūvoje atrodė, kaip yankee. Na šio žodžio išmoko tik iš broliaus mangų.
-O gal santykius išsiaiškinkime su žaidimu? 
Pasiūliusi dirstelėjo į pultelius.
-Nes kaip supratau visi čia moka gerai žaisti...
Bandė kaip nors užbaigti mintį, viską užglaistydama be muštynių.

Net nesujudėjo vaikinui priartėjus prie jos veido. Gal netgi tuo pat metu vyriškai labiau išpūtė krūtinę ir stipriai suspaudė kumščius, pasiruošusi kovoti, jei reikės. Tačiau vaikinas atsitraukė. Pačiai nesuprantamai kodėl, Erika tyliai atsikvėpė, bet išgirdusi tolimesnius vaikino žodžius sukluso ir apsidairė. Regis ji čia vienintelė buvo blondinė, bet vaikinas kalbėjo su kita mergina. Užsitikrinimui dar žvilgtelėjo į savo krūtinę.
Pasimetimą nutraukė priėjusi Sara. Jos pasiūlymas visai tiko Erikai, todėl ji kreivai nusišypsojo sukryžiuodama rankas ant krūtinės ir kiek atmesdama vieną koją į šoną, kai tuo tarpu ant kitos permetė visą svorį.

Pagaliau perėjusi misiją ir įsiseivinusi Miki galėjo daugiau dėmesio skirti aplink ją besiburiančiai grupelei.
-Tu bukesnis, negu atrodai. Net plaukų spalvos nesugebi atskirti.
Nors Miki sėdėjo vidury sofos, tačiau iš abiejų pusių galėjo laisvai tilpti dar po vieną. Pakėlusi akis į vaikiną ranka patapšnojo ant sofos šalia savęs, lyg siūlytų atsisėsti šalia. Čia žinoma buvo labai aiškus pasišaipymas. Miki niekur neketino trauktis. Kaip tik tada įsikišo Sara su savo idėja.
-Gerai, jeigu laimėsi prieš mane, aš užleisiu tau SAVO vietą.
Išreiškė savo taisykles vaikinui ir klastingai išsišiepė.

Suklusęs atsisuko į Sarą. Iš žvilgsnio galima buvo pamanyti, kad ji pasakė kažką nedovanotino ir jos galva tuo skris nuo pečių.
- Geras pasiūlymas.
Vis gi kiek kitokie žodžiai išsprūdo jam iš burnos nei galima buvo tikėtis. Nupėdinęs prie monitoriaus įjungė jį, o po to ir PS4. Merginos patapšnojimas sėstis šalia nenuėjo kaip pasityčiojimas. Seiji grubiai dribo šalia Miki užpakaliu prispausdamas jos sijoną. Galima buvo pamanyti, kad bando sutilpti į tą pačią vietą. Pats vaikinas šiek tiek atsidavė tabaku, tad betkokiu atvėju buvo tikėtina, jog mergina slinksis į šoną.
- Ir durnam aišku kas slepesi po ta rožine spalva.
Tyliai atsikirto dėl plaukų ir grįždamas prie užsiemimo nebeleido vystiti temos.
- Rinkis žaidimą.
Pasiemė viena controlerį.

Pastebėjusi vaikino žvilgsnį tik nusišypsojo. Atsikvėpė, kad viskas po kolkas sklandžiai ėjosi.

Aišku controllerio niekas nepaduos, tad teko keltis ir eiti iki konsolės pačiai jį pasiimti, bet..
-Ei, bukaproti, nulipk nuo mano sijono.
Piktokai žvilgtelėjo į šalia išsidrėbusį vaikiną.

Tuo tarpu Kyuu dar nelabai orientuodamasis , kuris kambarys bus jo naujieji namai klaidžiojo, tačiau išgirdęs balsus, tiksliau daugybę nemalonių garsų, bent jau taip jam jie atrodė, patraukė ten..nors ir nenorėjo , bet reikėjo rasti, kur pasidėti daiktus. Priėjęs bendrąjį kambarį pamatė naujų veidų, nors tiesa sakant, jam visi būtų buvę nauji. Žiūrėdamas tuštoku žvilgsniu bandė suvokti, ką šie čia veikia. Štai ir konsolė įjungta, merginų nemažai ir vaikinas,- AHA! Konkurentas!-, sumurmėjęs sau patraukė arčiau grupelės. Eidamas link jų jis pastebėjo ,aiškų užrašą "Vaikinų kambariai" ir raidę B. Sustojęs jis dar nužvelgė visus ir padvejojęs pasisveikino:
- Sveiki, - duslus balsas nukeliavo kambariu, vaikinas buvo dar neseniai peršalęs , todėl didelio noro rodyti savo balso tembrą nerodė, o ir kendo lazda su kuprine ji erzino...

Nesikišdama stebėjo veiksmą ant sofos, o pasisveikinus naujai pasirodžiusiam vaikinui, palenkė galvą į šoną ir nužvelgė jį nepatenkintu žvilgsniu.

- . . .
Patylėjęs Seiji trumpam pasikėlė, kad ši galėtu pasiimti pultą o jis beabėjo spėtų užkalti savo vietą.
- One day im going to cut you.
Ramiai bet tuo pačiu ir rimtai pasakė įsmeigęs šaltą veido miną į turtuolę.
- Yo.
Pasisveikino su vaikinu. Galima buvo įžvelgti akivaizdų kontrastą tarp Seiji elgsenos su žmonėmis.

Seiji nulipus nuo sijono kampuko Miki nuėjo pasiimti controllerio. Aisku grįžus rado savo vietą užimtą.
-Pasitrauk, tu šios vietos dar neužsitarnavai.
Nepatenkinta žiūrėjo į vaikiną iš viršaus stovėdama priešais ir užstodama televizorių. Į praeinantį vaikiną sureagavo, bet nematė prasmės sveikintis.

Na rodos lyg ir viskas nurimo. Šyptelėjusi atsiduso. Apsisukusi žvilgsniu susidūrė su dar vienu nematytu veidų.
-Sveiki.
Nusišypsojusi tarė ir nuėjo link išėjimo.

Šviesiaplaukės merginos žvilgsnis visiškai buvo nublokštas ir vaikinas net nesuprato ar ji jį pastebėjo, tačiau jo dėmesį atkreipė konfliktas tarp kitos  merginos ir vaikino , kurie rungėsi tarytum dėl tokio menkniekio kaip vieta atsisėsti, na bet ne jam spręsti , gal po ja kažkas yra , susimąstė dar kartą , grįš vėliau paieškoti. Visai nenustebo, kad buvo beveik ignoruojamas kitos panelės, kuri atrodė daugiau jau smakro užriesti negali, juk reikia matyti ir ekraną, visgi žais žaidimą, kreiva šypseną paslėpęs linktelėjo prasilenkdamas su kita mergina, kuri buvo turbūt mandagiausia iš šutvės.
Paspartinęs žingsnį ir nematydamas reikalo pasilikti , bent šią akimirką, nuskubėjo link savo kambario.

- Neither did you..
Atsiddusęs pasyviai atsikirto merginai ir nė neketino judintis iš vietos. Spoksojo kažkur į jos pilvą tarsi bandydamas permatyti kiaurai.
- Arba žaidžiam arba tiesiog negaišink kitų laiko.

-Tch.
Kurį laiką Miki piktai žiūrėjo į vaikiną, kuris neketino trauktis iš vietos. Staiga veide pasirodė šypsena.
-Atmazas, kad nereiktų pralaimėti prieš merginą visiem matant. Suprantu. Kokia GĖDA būtų visus metus tverti kitų patyčias dėl to.
Pašaipiai besišypsodama Miki nesitraukė iš vietos ir laukė Seiji atsako.

Lėtais žingsniais atpėdino Nate. Apsidairė po kambarį, nusižiovojo, ir įbedė akis į barnius. Neatrodė, kad bus ramu.

- Apie ką čia kalbi.. Aš tai pasiruošęs žaisti.
Taip toliau ir spoksojo į merginos pilvą tuščiu žvilgsniu.
- Juk tavęs visi laukia.
Balsas regis vis po truputi griežtėjo iš nepasitenkinimo.

-Tu gal juokauji?
Sarkastiškai nusijuokė mergina.
-Kas iš to žaidimo, jeigu tu jau pasiėmei savo "prizą"?
Miki jau ir pati darėsi vis labiau nepatenkinta. Kuo toliau, tuo labiau tiesiog norėjosi mesti pultelį Seiji į snukį ir nebegaišti laiko su juo.

Kiek palaukė Nate, galiausiai mostelėjo ranka ir išėjo. Jam reikia ramybės.

Galiausiai Seiji pakėlė akis į merginą ir šiek tiek išsišiepė. NUsprendė pasielgti lygiai taip pat kaip ji prieš tai. Rankomis paplekšnojo sau per kelius tarsi rodydamas kad sėstis.

Seiji gestas buvo paskutinis lašas.
-Nematau prasmės gaišti laiko su tokiu nevykėliu.
Miki šveitė savo controllerį vaikinui į krūtinę [į veidą kažkaip nedrįso], pasiėmė savo PSP, kuris buvo paliktas ant sofos ir apsisukusi nuėjo.