Stogas

First topic message reminder :



Nors oficialiai čia būti mokiniams neleidžiama, tačiau tai yra patapusi viena populiariausių vietų per pietų pertraukas

Po trumpos pauzės ir beemocingo veido Seiji atsistojo.
- Ah. Tiek padaryti galiu.
Vis gi vaikinukas gerai žinojo savo klaidas nors ir nedrįso jų garsiai pripažinti ar atsiprašyti už jas. Juo lab būtų negerai jei Miki skūstusi mokytojams.
- Jei nekartosi tų pačių klaidų.
Dar negarsiai pridūrė priėjęs prie rūžavaplaukės. Šitaip elgtis nebūtų galėjęs jei ne geras, ilgas pogulis. Padavė batą jos savininkei.
- Gali atsistoti?
Suėmęs už pažasties pabandė padėti jai atsistoti.

Atgavusi batą Miki jį tuoj pat užsidėjo. Su Seiji pagalba atsistoti pavyko, tačiau kojos pernelyg drebėjo. Raumenys sunkiai dirbo, kad išlaikyti merginos svorį, o dar jautėsi geliantis skausmas. Miki teko įsikibti į vaikiną, kad išlaikytų lygsvarą net bestovint.
-Kažin ar taip paeisiu.
Nusivylusi savimi pasakė mergina. Jai ir pačiai nepatiko, kad be priešo pagalbos ji negali pati grįžti į kambarį.

- Paesi.
Gan užtikrintai pareiškė nes ir pats tuo tikėjo. Apkabino merginą per nugarą, su delnu paėmė už pažasties ir šiek tiek priglaudęs prie savęs bandė padėti Miki pasiekti stogo duris.

Su Seiji pagalba Miki šiaip ne taip, šlubuodama ir kartais vos neparvirsdama priėjo duris. Laiptais lipti žemyn buvo ypač sunku, bet vaikinas jai padėjo nenukristi. Jų tempas buvo ypatingai lėtas. Nors ir ilgai užtruko, bet šiaip ne taip porelė išėjo.

Chiaki užlipo ant stogo ir nuėjo prie krašto. Prisiglaudė prie apsauginės tvoros nugara ir lėtai nuslydo žemyn. Tuomet užvertė galvą aukštyn ir užsisvajojo. Nejusdama pradėjo kažką dainuoti ir šypsotis.
-Without you,I'm better I'm better than ever...-nuolatos skambėjo tokie žodžiai.

Nereikėjo ilgai mąstyti, kokia galėtų būti ramiausia vietelė mokyklos teritorijoje. Miki iš karto pasuko laiptų vedančių ant stogo. Paprastai ant stogo valgyti neleidžiama, todėl nelabai kas ten ir lankėsi. Žinoma mergina suprato, kad tokiu būdu laužo mokyklos taisykles, bet po ceremonijos visi mokyklos kampai buvo pilni mokinių išskyrus šitą. Besinešdama glėbyje maistą Miki užlipo ant stogo. Merginos jautri klausa iš karto pagavo kažkieno dainavimą.
Oh great, another face..
Nuskambėjo Miki galvoje, tačiau tai buvo tik viena mergina. Negana to, tą merginą Miki matė prie ežero. Paspoksojo į ją kelias akimirkas ir nupėdino į kitą stogo pusę nuo jos nė nepasisveikinusi. Radusi jaukesnį kampelį Miki įsitaisė ant žemės, šalia kojų pasidėjo buteliuką vandens, o ant kelių turėjo maistą. Bespoksodama kas dedasi žemai, mokyklos kieme, ji ėmė valgyti.

Beklaidžiojant po nepažįstomos mokyklos, nepažįstamus koridoriais Inugamis atsibildeno iki stogo. 
- Hmm.. Tai čia stogas? - Pagalvojo jis. Staiga saulės spinduliai pataikė į jo akis. 
- Suknista saulė! - pradėjo keiksnotis.

Pamačiusi atėjusią merginą ji tuoj pat užsičiaupė ir nusekė ją akimis. Chiaki prisiminė ją mačiusi prie ežero. Mergaitė šiek tiek nuliūdo kai ji nepasisveikino. O kai ji pradėjo valgyti,Chiaki prisiminė kad pati nieko nevalgė jau ilgą laiką. Ji pradėjo ieškoti kuprinės kur buvo jos pietūs bet buvo problema. Ji neturėjo kuprinės.
-Velnias,kur ji?-pradėjo nervintis mergaitė.
Ji pagalvojo,kad gal būt paliko ją prie ežero,tai gal valganti mergina žinos kur ji.
-Ei! Gal prisimeni ar palikau kuprinę prie ežero?-šūktelėjo Chiaki per visą stogą merginai.

Kadangi toliau buvusi mergina netrukdė Miki valgyti, ji labai laiminga kramsnojo prancūzišką batoną ir tai žiūrėjo kas vyksta apačioje, tai stebėjo slenkančius debesis. Ir štai jos beveik idealią ramybę sudrumstė dar viena pasiklydusi siela pasirodžiusi ant mokyklos stogo. Miki aiškiai pasižiūrėjo į vaikiną, kuris skundėsi saule, tada nusuko akis, išsitraukė iš švarkelio kišenės ausinukus ir per telefoną pasileido muziką. Dabar Miki vėl galėjo sau ramiai valgyti iki kol prie jos nepriėjo anksčiau sutikta mergina. Šiek tiek nepatenkinta, bet išoriškai to neparodžiusi Miki pakėlė akis į Chiaki. Teko nusiimti vieną ausinuką, kad girdėtų, ką mergina jai sako. O po to tik truktelėjo pečiais, lyg nežinotų. Miki ketino toliau pratęsti tai, ką darė, bet staiga atmintyje išniro vaizdas kaip Erika pasiima kažkokią kuprinę ir nusitempia Sarą bei pačią Miki mokyklos link.
-Erika gal žino.
Galiausiai ištarė kuo trumpiau, po to vėl truktelėjo pečiais ir įsikišo ausinuką atgal į ausį.

Inugamis nusprendė apsidaryt aplink stogą, vis gi kiek čia keiksnosies ant tos saulės, ji nei žmogus, nei gyvūnas..
Apsidairęs pamatė dvi merginas, viena iš jų valgė. Vaikino pilvas jam priminė, kad jis pamiršo įsidėti savo priešpiečius. Turbūt buvo per daug išsiblaškęs. Norom, nenorom jis priėjo prie merginų ir užklausė:
- Ėėė, nežinot kur artimiausia parduotuvė?

-Ačiū!-padėkoko Chiaki ir pasuko link durų. Pakeliui praėjo pro vaikiną ir sustojusi ji atsakė:
-Tikriausiai tai būtų Akropolis,ten visko rasi.
Prieš išeidama ji vaikinui šelmiškai mirktelėjo ir persumetusi plaukus išėjo į kiemą.

Pirmiausia mergina, tada ir vaikinas, ir abu būtinai turėjo apstoti aplink Miki. Nebyliai atsidususi ji vėl išsitraukė vieną ausinuką iš ausies ir pakėlė akis. Šį kart į vaikiną.
-Arba mokyklos valgykla.
Vėl trumpai atsakė ir įsikišo ausinuką atgal į ausį. Miki neketino tęsti pokalbio ir tikėjosi, kad abu nueis savo reikalais kažkur ir leis jai ramiai pavalgyti.

- Kokio velnio ji man mirktelėjo? - Pagalvojo jis, na, bet priežasties jam ir nereikėjo. Dabar jo galvoje buvo tik viena - maistas. 
- Dėkui, jis padėkojo jom abiejom ir jau žadėjo apsisukti ir eiti pavalgyti.
Belipdamas laiptais jis įkišo savo ranką į kišenę, bet dėja - ten nerado piniginęs. Staiga jis susiprato, kad ne vien priešpiečius įsidėt pamiršo, bet ir pinigus pasiimt. Kad ir kaip jam buvo gėda, jis užlipo laiptais atgal iki Miki ir paprašė jos keletą eurų.

Pajutusi kažką priešais Miki pakėlė akis. Tai buvo tas pats vaikinas, kuris atrodo nuėjo sau. Ir vėl teko nutraukti muzikos klausymą bei valgymą. Po savo prašymo vaikinas susilaukė nemalonaus Miki žvilgsnio.
-Ar aš tau panaši į banką?
Šaltai atsakė vaikinui ir krimstelėjo prancūziško batono, kuris jau ėjo į pabaigą. Bekramtydama maistą mergina stebėjo vaikino reakciją, nors nelabai jai buvo įdomu. Žinoma Miki buvo iš net labai pasiturinčios šeimos, bet bet kam pinigų davinėti nesiruošė, o vaikino net nepažinojo.

Inugamis pasimetė. Aplinkui jį nebuvo jokių kitų žmonių iš kurių būtų galima pasiskolinti centukų. Kas jam beliko - susitaikyti su likimu ir likti nevalgius arba išprašyti jos keleta eurų velniai žino kokiais būdais, o jis likti nevalgęs nenorėjo. 
- Erm.. Aš gražinsiu tau dvigubai daugiau pinigų rytojui jei paskolintum dabar.

Miki suraukė antakius žiūrėdama į nepasiduodantį vaikiną. Kuo daugiau jis kalbėjo, tuo labiau jai nepatiko. Galėjo vytis merginą, kuri jam atrodė draugiška ir jos prašyti, bet nee, turėjo grįžti pas Miki. Po kelių akimirkų tylos ružavaplaukė ir vėl prakalbo šaltu balsu.
-Arba grįžk į bendrabutį ir pasiimk pinigų iš ten.

Kad ir kaip protingai ir rimtai Inugamis atrodė, jo smegenėles turbūt buvo nulipdytos iš molio. Jam nė į galvą nešovė toks dalykas kaip grįžt atgal ir pasiimt tiek priešpiečius, tiek pinigus. 
- Dėkui dar kartą, atsakė jis.
Ir lėtai nužingsniavo laiptais žemyn.

Vaikinui išėjus Miki lengviau atsikvėpė ir pribaigė ką valgė. Pasiėmė vandens buteliuką ir atsigėrė paprasto negazuoto vandens. Ant jos kelių dar liko bandelė su karamelinių įdaru. Miki pasiėmė ją į rankas ir atsikando. Veida išmušė palaimos mina tą pačią akimirką, kai mergina pajuto karamelės skonį. Patenkinta net suspurdėjo kojomis. Toliau besiklausydama muzikos, tik dabar labai laimingai beatrodanti ir net viena ant stogo ji mėgavosi bandelės skoniu ir toliau stebėjo aplinką. Nuo stogo atsivėrė platus vaizdas ir buvo galima daug ką pamatyti.

Užlipusi ant stogo išvydo besišypsančia Miki. Nustebusi, net pašaukė ją vardu, bet netrukus pastebėjo, kad ji su ausinukais. Tad jai netrukdant ir neužkliūnant už jos laimes, nuėjo atokiau, į priešingą pusę. Pačiai šypsena kilo nuo jos linksmumo. Atsisėdusi išsitraukė knyga ir pradėjo ją skaityti nuo užlenkto puslapio.

Pagaliau pasiekęs aukščiausia mokyklos tašką, šis pamatė dvi merginas, vieną klausančios muziką, kitą skaitančia knyga.
- Tikėkimės nelys man į akis. - pagalvojo pats sau žengdamas i toliausią tašką nuo abiejų.
Atsisėdęs išsitraukė maisto dežutę ir pradėjo valgyti.

Visa laiminga baiginėdama skanią bandelę Miki nė nepastebėjo atėjusios Saros ir nematyto blondino. Ji linksmai lingavo pagal muziką, atsigėrė vandens ir stebėjo dangų. Iš šono galėjo atrodyti kiek juokingai. Žvilgsniui nusileidus nuo dangaus ružavaplaukė pastebėjo du veidus ant stogo. Tą pačią sekundę Miki kūnas sustingo, o veidas išraudonavo. O kas, jeigu jie ją matė? Išjungė muziką, pasidėjo ausinukus, pasiėmė pustuštį buteliuką vandens ir ėmė neskubėdama žingsniuoti išėjimo link, kol jos niekas nepastebėjo. Bent ji taip tikėjosi.

Tsukie, matė kad mergina su rožiniais plaukais patrauke prie išėjimo, pats atsistojęs ir pusiau persisveręs per kraštą ėmė galvoti, kur surasti ką įdomaus ir paslaptingo. Pasisupęs ant krašto atsisėdo toliau užbaigti savo maisto.

Akies kampeliu žvilgtelėjo į blondiną kai jis atsistojo. Tada vėl atsisėdo. Miki nesuprato, ką šis galvojo ir nė negalvojo gilintis į tai. Kuo greičiau pasišalins, tuo bus geriau. Išėjo pro duris į laiptinę.

Nors ir susikaupusi skaitė, tačiau lengvas vėjo gūsis ir tyla, migdė merginą. Netrukus sėdėdama pradėjo knapsėti. O išėjus Miki visai "išsijungė". Pakaušiu trenkėsi į žemę. Nuo smūgio greitai atsimerkė, visi miegai išsilakstė. Suinkštė susiėmusi už galvos, net kelios ašaros nuriedėjo. Prisiminusi, kur esanti, greitai apsidairė. Vietoj Miki išvydo nepažįstama vaikiną.

Mergina sėdinti tolokai nuo Tsukie skaitė knygą ir staiga nukrito. Pamatęs kad ji pasikėlė nuo žemės, pagalvojo kad ji smarkiai nesusižeidė, todėl toliau sedėjo ir per daug dėmesio jai nerodė.

Susitikus žvilgsniams nuraudo, dar laikydama ranką ant iškilusio guzo.
-Atsi...
Net nespėjus jo deramai atsiprašyti, už sudrumsta jo erdvę, vaikinukas nusisuko.
-prašau...
Tarstelėjusi pasiėmė nuo žemės knyga, įsidėjo į savo taše. Ir patyliukais, kad daugiau niekam netrukdytu nulipo laiptais žemyn.