Koridorius

Nesiskubindamas Haruka lipo laiptais į viršų, jo veide švietė šypsena. Jis atsargiai nešė lapus bei neseniai karo lauke gulėjusio pyragėlio dvynį brolį. Priėjęs prie durų, virš kurių buvo parašyta 1D, jis mandagiai pasibeldė, palaukė kelias akimirkas, bet nesulaukęs jokio atsakymo atidarė duris ir pradėjo lipti laiptukais dar aukščiau.

Haruka šį kartą išėjo į lauką, ne spagaliau padarė tai, ką turėjo padaryti.

Mira ėjo dairydamąsi į kambarius,nes nelabai prisiminė kur jos naujasis kambarys buvo. Šiek tiek paklaidžiojusi ji rado savo kambarį ir apsidairiusi įėjo.

Mergina išėjo ir nelabai žinojo kur eiti. Jai reikėjo vietos kur laisvai galėtų groti. Muzikos kambarys jos labai netraukė, todėl ilgai pastovėjusi nusprendė nueiti ant stogo,nors ten dažnai būna mokinių.

Tik su maikę ir apsikrovusi daiktais Hira ant pirštų galiukų tipeno link dušų, prabėgo savo seną kambarį, Luco kambarį bei dar paėjus kelis žingsnius pasiekė savo tikslą.

Vėl tyliai kaip ninzė ji šuoliavo link kambario, aišku ji VĖL vos nepaslydo ir pradėjo garsiai juoktis:
-Aš tyliai tikrai nemoku.
Apsidairiusi įlindo į kambarį.

Lėtai keliavo iki išėjimo durų ir galiausiai po keliasdešimt sekundžiu išėjo laukan.

Hirata su rankoj maišeliu su nešvariais drabužiai ėjo link skalbyklos. Prieš įeinant pasitaisė savo didelę maikę su morka.

Išėjusi iš skalbyklos ji ėjo kambario link, bet pilvui suurzgus ji apsisuko.
-Kada aš paskutinį kart valgiau?
Ir nuėjo link virtuvės.

Eidamas pro koridorių keliavo link savo kambario durų kur laukia jo švarūs, patogūs drabužėliai. Pasiekęs kambario duris, jas atidarė ir įėjo.

Vaikinas nesustodamas skuodė per visus laiptus, kaip galima greičiau įlėkė į kambarį, bet net neuždarė durų.

Jis vėl lėkė per koridorių link mokyklos. Jau nebežinojo, ar reikėtų eiti į pamoką, bet nesustojo.

Luna šlubčiojo koridoriu į pamoką.

Hira ir Yorisu bėgo koridoriumi. Ir tik beveik kai jie perėjo bendrabučio koridorių Hirata suprato, kad ji vis dar su ta savo didelę maikę su morka ir šortukais. Apsidariusi, pamatė jog koridorius tuščias. 
Prisiminusi jog išskalbė uniformą Hirata iš maišelio ją ištraukė ir tarė:
-Nusisuk. Neklausk kodėl. Tiesiog nusisuk.
Mergina juokėsi ir paėmusi už jo pečiu nusuko jį į šoną. Greitai nusimetė drabužius ir užsidėjo uniformą. 
-Galim toliau eit,- juokėsi Hira. 
Ir jie skubėdami nuėjo į kitą koridorių.

Ėjo bendrabučio koridoriumi link savo durų, galiausiai pasiekęs jas, atsidarė ir įėjo.

Išėjo iš savo kambario su skėčiu, persirengęs šiek tiek šilčiau. Keliavo link išėjimo, jį pasiekęs išėjo į kiemą.

Spoiler:

Lucas ir Hirata ėjo koridoriumi susikabinę už rankučių. Koridoriuje nedegė šviesos. Gal dėl žaibo ar dėl ko jos neveikė, todėl kartkartėmis žaibo šviesa apšviesdavo visą kelią. 
-waaa! Matei?
Lucas po paskutinio blykstelėjimo pasitempė merginą prie lango ir kone prisiklijavo prie stiklo. Spindinčios akys nerimastingai begiojo po erdvę lauke, laukdamos ir ieškodamos dar vienos energijos iškrovos. Neskubėjo vaikinas į savo kambarį.

Žaibas buvo išties gražus,  bet žinoma Luco veidui žaibas neprilygsta, jam dar toli gražu iki vaikino.
-Jo įspūdingas...
Aišku po žaibo buvo eilė griaustiniui per kurį Hira šoktelėjo. Priėjus prie lango, kurį laiką buvo ramu o po minutės dangus žibėjo nuo šviesos blyksnių. Hiratai  net lupa atvėpo, o akys išsiplėtė iš susidomėjimo, ji pirštu vis rodė tai ten tai ten,  komentuodama žaibus:
-Oho koks tas didelis, o tas atrodė lyg į tą medį trenkė, va tą medį kiek toliau, šitas nuostabus buvo!

Lucui teko nurimti, nes visą spirgantį darbą atliko Hirata. Atrodo susižavėjusi žaibais mergina net nebepastebėdavo tolumoje kažkur dungsinčio griaustinio. Lucas taip pat šito nepriminė ir tik žvalgėsi tai į merginos nušviestą veidą, tai į jos rodomus žaibus. Kartkartėm pritariamai numykdavo dėl žybsnio grožio.

Riku visa permirkusi pasieke bendrabuti. 
-damn...-ji paziurejo zemym i slapius rubus ir perlenke Hirata su jos officialiu ar ne vaikinu. Nesuprasi.

-Hmm tu kažkoks tyluss,- po pastovaus palepėjimo pastebėjo Hirata.
-Ar tave toks oras veikia, ar neišsimiegojai,-nusijuokė šviesiaplaukė,- ar šiaip kažkas?
Mergina truputį nerimavo dėl Luco, bei stipriausiai suspaudusi ranką jo ranka, laisvąja ranką uždėjo jam ant kaktos.
-O kaip šiaip jautiesi? 
Ji nustojo grožėtis žaibais ir sunerimo dėl vaikinuko.

-Ma-man viskas gerai!
Staiga atšoko nuo Hiratos rankos, kuri lietė jo kaktą. Vaikinas nebuvo pratęs kad kas dėl jo bent mažiausiai rūpintųsi, todėl ir apie ligas ar dar ką neturėjo nei mažiausio supratimo, ta prasme jei Lucas ir sirguliavo jis to nemokėjo suprasti, o paprasciausiai tai priskirtų maisto ar poilsio trūkumui. Jis ir rimtai sirgęs niekada nebuvo. Kokia ten bebūtų vaikino praeitis, šiandien jis nesijautė blogiau nei betkurią kitą paprastą dieną. 
-šiaip lietus, tu.. nereikalingi žodžiai... 
Trūktelėjo pečiais bandydamas pasiaiškinti kodėl šiandien jis tylus ir gal kitoks. 
-o gal ir pavargęs..
Perbraukė atbula ranka sau per kaktą, kur neseniai lietė merginos delniukas, ir susimąstė kada miegojo. Šioje mokykloje nespėsi nei pavalgyti nei pa miegoti, bet atrodo prieš pamoką ir tą ir tą spėjo padaryti.
-gal nori išeiti į lietų?
Staiga nei iš šio nei iš to paklausė. Griaustinis su žaibais jau buvo nutolęs, todėl vaikino nuomone lauke turėtų būti tik malonus lietutis. Tuo labiau kad dėl neaiškių priežasčių Lucui darėsi karšta.

-Naaa jei gerai, tai tada geraaai!- mergina labai gerai nežinojo vaikino praeities, tad tikėjo jo sakytais žodžiais, ji visais tiki, per daug patikli. Nors nekartą jau buvo nuo to patiklumo stipriai nudegus, bet ji vistiek tiki. 
Po vaikino pasiūlimo Hirata pakėlė galvą ir su šypsenėlę tris kartus sulinkčiojo:
-Gaaalim. 
Lauko atmosfera aprimo.

Po Hiratos pritarimo Lucas ją išsitempė į lauką.

Rijouku su halatu perejo kolidoriu iki dusu. Be jokiu kompleksu ar ko. Kas cia tokio vaikcioti basai su halatu juk cia lyg namai ,nei kas i ja ziures , nei stebesis kodel ji cia vaiksto is kampo i kampa. Tad gan drasiai ir greitai ji vel prasilenke per Lucasa su Hira kurie jau ruosesi eiti i lauka ir izenge i merginu dusus.

Slapiais plaukais Riku letai iseidinejo merginu dusu kambari ir ejo koridoriumi. Visiskai neskubedama kadangi koridorius atrode ramus. Riku tiesiog jautesi gal kazkiek mieguista tad su laisva ranka patryne akis . Uz jos slapios pedu demes liko . (sakinys neskamba bet whatever) .