Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Neskubėdama atėjo Chitoge. Lauke nebuvo labai šilta, todėl ji susisupo į megztinį. Kiemas buvo beveik tuščias, kur ne kur slankiojo keli moksleiviai. Mergina apsidairė ir atsistojus netoli išėjimo iš mokyklos laukė kol pasorodys Haru.

Haruka pagaliau išėjo į kiemą, bet nereikėjo jam ilgai žvalgytis, kad pamatytų žavią auksaplaukę. Mojuodamas nubėgo link jos, o progėgęs plačiai nusišypsojo.
- Sveika! - džiugiai tarė. - Na, tai kur einam?
Vaikinas labai norėjo išsinešdinti iš kokyklos teritorijos, net pamiršo, kad dar yra su mokyline uniforma.

Chitoge vos pamačiusi Haru taip pat jam pamojavo.
-Labas. - ji pasitiko vaikiną su šypsena.
-Em... galim eiti kur nors pavalgyti. - susimąsčius pasakė, nes kaip tik suurzgė jos skrandis. Mergina kiek nuraudo pasigirdus tyliam garseliui.
-Akropoly mačiau piceriją, kurios maistą norėčiau išbandyti... - pasiūlė kiek tyliau, nes gėdyjosi kišdama idėjas.

Kaip kokia parkuro meistrė Erika pralekė kiemu, peršoko mokyklos tvorą ir dingo už kampo.

Vaikinas išklausė merginos pasiūlymą ir tik linkčiojo sutikdamas. Nors ir klasėje valgė picą, Haruka galėtų dar daug ką susigrūsti į skrandį, vis dar jautėsi alkanas. Tada paėmė Chitogę už rankos ir pradėjo tempti į miestą.
- Na, geriau nieko nelaukim, tiesą sakant aš ir pats jaučiuosi alkanas! - nusijuokė jis, gerai, kad neturėjo jokių mokyklinių dalykų su savimi, tik uniformą, nes tada tektų temptis juos kartu į akropolį.

Iš pradžių ji buvo beveik nustebusi,kad vaikinas su uniforma. Jam sučiupus jos ranką ji leidosi tempiama, laisva ranka ji tvirčiau suspaudė rankinės diržą. Abu kartu su Haru nuėjo. Ji atrodė linksma, kaip visada, lyg niekada neturėtų jokių bėdų. 

Spoiler:

Lijo. Vaikinas su skėčiu keliavo link miesto pusės. Šiek tiek pažvelgė į lietų ir nusispjovė. Pasitikrino kišenes, matė, kad turi šiek tiek pinigų, tad keliavo iki parduotuvės nusipirkti ką nors užkąsti.

Lucas už rankos atsivedė Hiratą į lauką. Dar kažkiek lijo, todėl jis nusitempė merginą po medžiu. Ją ten paliko, o pats atsistojo po lietumi. Išskėtė rankas į šalis ir užvertė galvą į dangų, leido lietaus lašeliams kristi ant jo veido.

Mergina tikrai nesiruošė stovėti po medžiu,  ji pradėjo bėgioti lietuje, apibėgo ratą aplink vaikiną braukdama viena ranka jam per pilvą ir nugarą, ir pradėjo suktis lietuje kaip per kokį filmą.
-Kaip gaivu! Kai tiek laiko klasei prasedėjau.
Hira nusijuokė. Jos sijonas ir maikė buvo permirkę, nors lietus nebuvo toks stiprus,  nuo plaukų varvėjo vanduo, mergina nustojo suktis, nes galva pradėjo svaigti.
-Ojjj,- mergina užsiėmusi už galvos juokėsi,- viskas sukasi.

[Sorry, Hira. Sergu. Palik vargšą ir varyk linksmintis]

Lucas juokdamasis žiūrėjo kaip mergina kaip koks voveriukas laksto aplinkui. 
-kvailiuke
Sugavęs ją, sprigtu trinktelėjo per nosytę. Po to nusivilko savo mokyklinį švarką ir užmetė jai ant galvos. Nors švarkas buvo šlapias, bet vis apsauga nuo lietaus.
-nenoriu likti kaltas dėl tavo peršalimo. Grįžtam į kambarius
Paėmė jis Hirą už rankos ir nusivedė.

[Nieko tokio, sveik, aš laiko turiu palauksiu c;]

Jam sugavus merginą, ji nustebusi pakėlė galvą. 
-Naa ir gerai, einam.
Kadangi jie buvo šalia vienas kitos, Hirata stengėsi uždėti ir ant Luco galvos švarką, šiaip ne taip ji kažkaip jį uždėjusi nužingsniavo kartu su Lucu.

Grįždami, kartu su Chito ir Haru, ėjo link bendrabučio pro kiemą.

Chi tempdama paskui save lagaminą išėjo iš mokyklos pastato ir netoliese įėjimo laukė savo draugų - Harukos ir Inugamio,kurie kartu turėjo vykti į ekskursiją.
Stovėjo po kažkokiu stogeliu,nes lauke truputėlį lijo. Stoviniuodama vis galvojo ar viską pasiėmė. Galų gale nusprendė,kad jei ko pritruks nusipirks vietoje. Ir nusiramino. Tačiau taip nekantravo laukdama kelionės,kad vis trypčiojo vietoje ir niūniavo kažkokią linksmą melodiją.

Isejo i kiema Riku su Yorisu.
- Tai cia lyg... a confession ?- ji nusijuoke ir vel zvilktejo i vaikina.

-Ką? Koks dar c-confession?- grūsdamas lagaminą pro duris, visiškai nesuprato ką Riku turėjo omenyje.
-Confession apie ką?- bandė išsiaiškinti.

- Nevermind ,- nusijuoke ji ir atsistojo priesais Yorisu.
Ji padejo rankas ant lagamino .
-Na dabar as ji periimsiu ,-atsisuko i netoliese esanti autobusa ir tada vel i lagamina,- tu dar nesusiruoses pats...skubek kol nieks neisvaziavo .

-Aš spėsiu, spėsiu, nesijaudink.
Yorisu padėjo savo rankas ant Riku.
-O tau, nereik papildomu oversized t-shirt'ų? Hood'žių?-pasiūlė.

Riku prisitrauke savo rankas atgal .
-Na jai isvaziuosim be taves tavo bus pacio kalte ,-ji linktelejo.
- Kodel klausi?- gan susidomejusiu zvilgsniu atsisuko i Yorisu ir kol jie artejo link autobuso ji ejo atbulai , kad galetu matyti ji.

-Na gal ne viskas tilpo, arba užmiršai, arba tiesiog daugiau atsargoje turėt, niekad negali žinot kas atsitiks,- stūmė lagaminą paskui Riku link autobuso.

- Na jai pritruksiu is taves pasiimsiu ,- atsisuko į kelia ji ir sustojo prie autobuso.
- Ir kodel butent over-sized as turiu ir aptemtu drabuziu ,-pridure ji.

-Siūliau over-sized, nes aš tavo dydžio maikių neturiu,- nusijuokė.
-Imk į sveikatą, vistiek nespėsiu sunešiot tiek kiek įsidėsiu.
-Tai aš jau eisiu dėtis, kad po to nepavėluočiau, o tai aprėksi visus, kad neturi iš ko hood'žių imt.

Riku pereme savo lagamina ir linktelėjo. 
-as nerekciau...as žmogus kuriam retai salta ,- ji nemelavo . Riku kazkodel visada buvo nesalta kai kiti zyzia kojia valanda koks saltas oras ar kokia patalpa. Bet naktimis kažkaip pasikeicia ir Riku pasidaro labai salta. Na bet tai juk nereikalinga informacija tad nera ko ja dalintis su Yorisu.

Lucas atėjo su Hirata ir sustojo. Vaikų dar nedaug buvo, todėl pamatęs Riku su Yorisu, nuėjo prie jų. 
-sveiki. Jau pasiruošę?
Lucas kiek persigandusia mina nužvelgė Riku lagaminą, bet nieko nesakė.

-As taip bet ponas as visur spesiu dar ne ,-pabaksnojo į Yorisu.
-o ir kas gi cia...zmogus kuris nezino kur jo kambarys ir jo bendrininke ,- siuos kvailus zodzius ji istare gan pasitikinciai.

Hira pasitaisė savo didžiulę tašę ant peties,  ir po pirmos Rijouku frazės nusijuokė ir pagalvojo: 
-Ah kokie jie mieli.
Bet nuaidėjus antriems žodžiams ši nustojo juoktis ir prisiglaudė prie Luco.
-Nu Riku,  nereikia taip šiurkščiai...

-Ko tu taip pergyveni kad nespėsiu, spėsiu gi sakau, pusės žmonių dar net nėra, o tu jau baksnojies,- sukikeno.
-Tai aš gal eisiu jau ruoštis, kol Riku mirtinai manęs neužbaksnojo ir nepavadino "ponas aš visur spėsiu",- šyptelėjo ir nužingsniavo link bendrabučio.