Koridorius

Tatsuya taip pat linkteli ir keliauja savo kambarin su skaniąja lazanija.

-Gal būt kitą kartą galėtume neiti prie ežero? Nes dabar man arbatos puodelis būtų kaip tik,-atsakė mergina.
Mira pamačiusi,kad Yugis sveikinasi su kitu vaikinu,nepažįstamajam taip pat nusišypsojo.
-Ak,tik dabar prisiminiau. Ačiū už švarką,jis labai pravertė,-tarė ji,nusiėmė švarką nuo pečių ir ištiesė jį Yugiui.

Pamatęs kad ji tiesia jam švarką jis galvojo pabėgti ,bet neišdrįso:
-Turėk, galėsi prisimint mane pamačius tą švarką - šyptelėjas jai, stvere ją už rankos ir eina su ja link virtuvės.

Kartu su Kuro išlėkė lyg akis išdegęs į miestą.

Riku izenge i bendrabuti ir atsisuko i Yorisu.
- Mhm~ ,-ji linktelejo,- miegas yra vienas is try svarbiausiu dalyku mano gyvenime

-Bandysiu spėti, kad maistas antras, o trečias kas?

- Hahah maistas man ketvirtas ,-ji linktelejo ir iskarto pamane apie Hira ,kai maistas buvo paminetas ,- bandyk speti dar karta

-Draugai ar muzika, gal?- suko galvą, bet nieko daugiau be šių spėjimų nesugalvojo.
-Nagi, netempk gumos ir tiesiog pasakyk,- išsišiepė.
Jiedu koridoriumi priėjo Riku kambarį.

Riku iskiso liezuvi vaikiskai ir papurte galva.
- Nesakysiu ,-ji atidare savo kambario duris ir mirktelejo ,- saldziu sapnu~
Ji nusijuoke ir greitai izenge i savo kambari.

-Iki,- pasakė kambarin dingusiai Riku ir nuėjo savo kambario link.
Kiek nustebo, kad kambario durys atviros, bet tai reiškė kad jo kambariokas viduje.
Įėjęs į kambarį, duris uždarė.

Riku greitai perejo koridoriu tiesiai I merginu dusa.

Lengvu, niekur neskubančiu žingsniu į bendrabučio koridorių įžengė Kuro. Paskui šią įėjo ir Azuma. 
Atėjusi į šviesą pamatė jog drabužiai, kuriuos vilkėjo, tikrai nebe geriausios būklės. Lengvai atsikvėpė.
"Matomai reikės iš kart mesti juos skalbti. Ir dingti į dušus."-kiek susiraukė.

- Hmm, įdėja nebloga,- šyptelėjo šis, pasirąžė ir atsiduso.
Vaikinas šiek tiek buvo pavargęs tačiau visos emocijos , kurias šis patyrė su mergina buvo vertos tokio vargo.
- Tai eime turbūt persirenginėti, nusiprausim ir susitiksim?,- kilstelėjo antakį šis.

"Būtent. Ir tikiuosi kažkaip išslinksiu iš kambario."-šyptelėjo ir ši,-"Nebent lova suvilios per smarkiai. Visgi nuovargis jaučias."
Pasisuko bendrabučio kambarių link. "Na, tuomet eime?"

Priėjęs bakstelėjo šiai į nosį, - Einam, tikiuosi neužtruksi, jei ką ateisiu, - juokdamasis iškėlė ranka tarsi atsisveikindamas ir nuėjo link savo kambario.

Iš kambario atslinko į koridorių. Kiek palaukė, bet nieko nesulaukusi paprasčiausiai patraukė pečiais ir nusprendė grįžti į kambarį.

Chiaki kuo tyliau bandė kirsti bendrabučio koridorių. Ji greitai sustojo,nes išgirdo kaip jos žaidimų konsolė iškrito. Žaibiškai ją pakėlė,susigrūdo atgal į kuprinę ir nuėjo link savo kambario.

Greitai perbėgo koridorių link klasių.

Riku letai ejo is duso per koridoriu ,kad galetu gristi savo kambari. Jos basos pedos paliko slapius petsakus per visa koridoriu ir ji tik atsiduso "as to tikrai nevalysiu" ji pamane ,kai atsisuko atgal ir pamate slapias demes ant grindu. Kai ji zenge zingsni grysti jai is ranku nukrito keli jos drabuziai ir ji nezinojo ka daryti. Ji (flipped) savo slapius plaukus ir spoksojo i savo rubus. Ji neketino ju pakelti ,su tiktai rankslosciu dengiant ja tikrai nenene.
-Damn it...-ji zude savo drabuzius zvilksniu,lyg tai padetu.

Išėjęs iš kambario lėtai uždarė duris. Nežinojo kiek dabar laiko, bet tikriausiai visvien buvo anksti, taigi nenorėjo kitų prižadinti.
Koridoriuje pamatė ant nukritusių drabužių širstančią Riku.
-Mmm...- mieguistas suurzgė.
-Labas rytas..- priėjęs pasisveikino.

Riku israudo .
- O-oh...Yorisu ,- ji nusijuoke keistai ,- rytas...rytas...
pridure tyliai ir jos zvilksnis nuo jo vel gryzo i jos drabuzius kuriu ji negalejo pakelti ,kadangi jos rankos jau buvo uzimtos.

-Problemos, kaip matau,- nusižiovavo.
-Na, kiek čia laiko taip stovi?- nusijuokė- Ar aš čia pačiu laiku?
Pasilenkes surinko Riku drabužius, ir laukė kol ši nurodys kur juos nešti.

- hmm...manau ,kad tu tycia vaidini herojumi kiekviena karta ,kai mes susitinkam ,- ji nusijuoke.
Ji pabaksnojo i savo kambario duris ir letai pradejo eiti.

-Nu tai aišku, kaip kitaip,- nusijuokė lydėdamas Riku iki jos kambario.

Išėjęs iš virtuvės nežinojo ką dabar veikti... Ar eit kambarį ar kur kitur, bet staiga kažką matyto pamato Riku su vaikinu " Dabar šitam tai tikrai spirs " pagalvoja prisimindamas kas įvyko kieme kai ji spyrė Tatsuyai. Jau buvo nebetoli savo kambario , bet jis taip norėjo surėkt ir surėkė:
- Tu atsargiai su ja, ji gan agresyvi ,- nusijuokia ir įeina į savo kambarį.

Garsiai nusijuokė.
-Aha, labai,- išsišiepęs atsisuko į Riku.
-Nejaugi jį jau spėjai primušt?