Koridorius

Chi nervindamasi ėjo koridoriumi nežinodama kur eiti. Kojos pačią ją vedė į klasę.

Hira ir Maya ėjo klasės link. Blondinė buvo gana susimąsčiusi o galbūt nerimaujanti.
-įdomu kaip ten viskas bus,-nekantravo Hirata ir iš jauduliuko glamžė suknelę.

Haruka atėjo čia su Inugamiu iš paskos. Šiaip ne taip suradęs reikiamą kambarį sustojo prie durų ir atsisuko į Inugamį. 
- Užeisi vidun ar lauksi koridoriuje? - Haruk pradejo kilnoti antakius (just kidding lol) t.y. nusišypsojo ir laukė atsakymo.

- Užeisiu. Nebent turi ką slėpt, - šelmiškai sukikeno.

- Nelabai ir turiu ką slėpti, net nespėjau daiktų išsikrauti, - vaikinas giliai atsiduso pagalvojęs, kiek laiko prireiks viską sudėti į vietas. Atidarė kambario duris ir įėjo palikęs atifmdarytas duris.
- Uždaryk įėjęs, - šyptelejo

Haruka išėjo į koridorių ir laukė, kol tą patį padarys ir Inugamis.
- Bet žinok rodyi kelią, aš neisivaizduoju, kir ta kavinukė yra, - pasikasė pakaušį ir nusijuokė. Nieko nelaukęs jis uždarė duris ir laukė Inugamio nurodymų.

- Turėtų būti miesto centre, na keliaujam - parodysiu, - pasakė Inugamis ir abu kartu ėjo link lauko durų.

Nusivilko iš paskos Inugmiui.

Mergaitė toliau bėgo ir pasiekusi savo kambarį įsiveržė į jį.

Lucas ėjo koridoriumi su Hirata susikabinę už rankučių.
-anomalija...
Niekaip negalėjo vaikinas suprasti kaip jo ir Hiratos drabužiai galėjo atsirasti baseine, kai jie ten nebuvo užsukę, o laiką praleido sporto salėje.
-anyway...
Stabtelėjo prie Hiratos kambario. Bent jau anksčiau mergina jame gyveno, o ar pasikeitė jos vieta naujais metais, Lucas nežinojo, todėl tik žvilgtelėjo į merginą. Jam šiuo metu žiauriai trūko žodžių.

Hira ėjo įsikibus į Luco ranką nuo kurios sklido neapsakoma šiluma ir jam sustojus prie seno kambario pradėjo juoktis:
-Jums kambariai nesikeitė? Mums tai keitėsi dabar 1B gyvenu. 
Parodė kiek toliau, kadangi jos kambarys buvo vos už kelių durų. Ji pradėjo kikenti ir temdama vaikiną už rankytės pasišokinėdama bėgo iki kambario.

-Sorry...
Hiratos linksmumas užkrėtė vaikiną ir jis juokdamasis kartu su mergina nubėgo prie jos durų.
-Mano nepasikeitė kambarys, tik kambariokų nebeli... ėėė.. mano 2B. Jėga! Bus paprasta atsiminti
Vos sustojus prie durų, Lucas apsidairė į šalis ar tuščias koridorius, tada staigiai prirėmė merginą prie durų ir pabučiavo giliu, aistringu bučiniu.

-ooooo geras!!
Mergina toliau kvatojo iki ašarų, kol jos lūpų neužčiaupė saldžios vaikino lūpos. Kad Hirai būtų lengviau ji užsikabino vaikinui viena ranką už kaklo, o kita atsirėmė tik dėja ne ten kur reikėtų, ji atsirėmė į rankeną ir Hira įvirto į kambarį. Mintyse skambėjo Riku žodžiai kuriuos blondinė buvo pamiršus:Mes gi niekad nerakinam kambario.

Lucas buvo ganėtinai stipriai prisispaudęs prie merginos, todėl nespėjo sureaguoti ir jie abu, durims atsivėrus, atsidūrė ant žemės. Vaikinas atsidūrė ant viršaus ir tik didelių pastangų dėka suspėjo nesutraiškyti po apačia pakritusios Hiratos.
Pradėjo garsiai juoktis dėl tokio netikusio įvykio, todėl nebeliko jėgų net pasitraukti nuo merginos. Arba tiesiog jis to ir nenorėjo padaryti. Juokdamasis įrėmė kaktą į grindis.
-Tikiuos... tikiuos... neužgavau
išstenėjo žodžius prie merginos ausies. Per juoką gaudė kvapą, todėl trukinėjo balsas.

Mergina pradėjo juoktis taip garsiai kaip niekada nesijuokė. Net kelios ašaros jos skruostais nuriedėjo, ir ji niekaip negalėjo nustot juoktis, atrodo lyg jos kambaryje arba koridoriuje būtų juoko dujų paskleista. 
-Baik tu tikrai nea!!
Kadangi vaikino žandas buvo prie pat jos mergina pakštelėjo. 
- O su tavim tikrai nenuobodu!

-Ta prasme?
Pasikėlė ant rankų, kad pažvelgtų į merginos akis. Jam sunkiai buvo suvokiamas žodis "nuobodu". Lucas stipriau atsispyrė su rankomis. Atsisėdo ant merginos, o tada ir visai atsistojo. Vėl ištiesė ranką Hiratai.
-Nenorėčiau, kad tau būtų nuobodu su manim. Taigi baisu būtų. Akyse pasirodyti daugiau negalėčiau.

Hira paėmė vaikiną už rankos ir atsistojo:
-Ačiū.
Merginai labai patiko Luco ištarti žodžiai. Hirata žiūrėjo į tamsiaplaukio akis tarsi matytų jose kosmosą:
-Na žinai, man patinka kai būna veiksmo, kai būnų su tavimi, jo visad... visad būna.
Hira nuleido akis ir nusišypsojo:
-atrodo galėčiau tu tavimi amžinybę praleist. 
Ant paskutinių žodžių vėl pakėlė akis. Šiaip Hira tokiomis temomis dažniausiai susigėsta, tad net jai pačiai buvo keista, jog ji kalbėjo drąsiai ir net netrugdžiodama.

Visą laiką stebėjo Hiratą su plačia šypsena ir nestipriai spaudė jos ranką, tačiau po paskutinių merginos žodžių Luco veidas trumpam apsiniaukė ir jis instinktyviai paleido švelnią rankutę bei žengė žingsnį atgal. Susivokęs ką padarė, iš karto nusišypsojo, o ta ranka, kuri dar visai neseniai spaudė laibus pirštukus, pasikasė sau pakaušį.
-Vi.. visa amžinybė - begalo ilgas laiko tarpas, nemanai? T.. tai kur mano maikė? ehehehe..
pasimetęs sumykčiojo ir pasistengė nukreipti kalbą

-Ne toks ir ilgas, kai aš su tavimi,- kai suprato, kad pasakė, susigėdo kaip reikalas ir įbėgo giliau į kambarį,- m-m-maikėėė? Ai m-maikėm aš..aš tuoj paduosiu, tu.. tu gali prisėst.

Tuo tarpu Luna išėjo iš virtuvės ir pradėjo eiti koridoriumi link savo kambario. Eidama ji stabtelėjo ir pamate vaikiną su pargriuvusia mergina, kuri atsistojo ir pradėjo kažko ieškoti. Nors visa situacija buvo kiek keistoka, ji staiga ištiesė delną, pamačiusi šią sceną, nes tai sužadino jos vaizduotę naujajam jos piešiniu.
 -Sustokit. Nejudėkit.
Tarė mergina, ir pažvelgė į visą sceną iš šono. Tada priėjo prie merginos viena ranką ištiesė link vaikino. Lucasa tik šiek tiek palenkė į priekį ir tarė.
 -Idealu. Genialu. 
Padėjusi tortą į šoną išsiėmė pieštuką ir persipiešė visa scena ant lapo popieriaus. Tada dar pridūrė pridėdama pieštuką prie lūpų.
 -Gal gali pamėtyti kokius rūbus į jį taip bus dramatiškiau...

Lucas pradėjo juoktis iš Hiratos bėgiojimo. Netrukus pasirodė mergina, kuri su jais ėmė elgtis kaip su manekenais. Iš pradžių, vaikinas pasimetęs nesipriešino, o po to jam visai patiko kokioje pozoje buvo su Hirata. Galų gale pakreipė galvą į naujai pasirodžiusią merginą ir ištiesė ranką, atverstu delnu į viršų.
-už modelius reikia susimokėti
Jis tai sakė juokdamasis, bet pinigų neatsisakytų. Be to mergina atrodė kažkur matyta.

[hmmm dabar nebesuprantu ar Hira guli ar bėgioja, nes aš dar ir kambary parašiau xD]

-huh? Tavo veidas....
Tarė Luna.
 -Man patinka tavo veido forma, ji idealiai tiks mano kuriamam auto portretui.
Lyg ignoruodama vaikino prašymą pinigų ji staiga šuktelėjo ir šyptelėjo, kas buvo labai netikėta jos charakteriui.
 -Tu busi mano naujasis modelis mano kuriamam autoportretui!
Ji buvo taip sužavėta vaikino proporcijomis, kad net prisiartino šalia jo veido ir pradėjo kraipyti smakrą pieštuku.
 -Jai padarysiu šį projektą tai bus mano Mona Lizos atitikmuo siurrealizme.

(Susidubliavo postai, nes kai as rasiau tu atrasei ir isejo taip kad abu parasem vienu metu  nzn kaip nori galiu pakeist posta.)

[sorry, nemačiau Hirata, kad atrašei kambary ;/ arba Hira ateina į koridorių, arba nežinau. Spręskit jūs]

Merginai priartėjus prie Lucaso, Hira išputė akis: Kaip ji taip gali.
Po gilaus miego pabudo Hiros pavydas.
-Mano.
Hira apsikabino Lucasą.
-Mano, mano, mano!