Koridorius

Mergina ramiai dairydamasi ėjo link aktų salės

Hirata ir Riku ėjo iki altų salės, padiskutuodamos, šnekučiuodamosi.

Ramiai, su savo daiktas užeina ir koridorių, apsidairo ir patraukia link savo kambario.

Mira neskubėdama ėjo koridoriumi iki savo senojo kambario. Ji atidarė duris ir pasiėmė savo daiktus taip palikdama savo vietą laisvą. Mira surado savo naują kambarį ir nieko nelaukusi įėjo.

Greitai kirto koridorių labai skubėdama ir nesižvalgydama.

Hirata ramiai ėjo koridorium, tikėdama, kad suras kažkur pamestą draugę. Kol priėjo savo seną kambarį, greitai atidarė duris bei susirinkusi savo tašes ėjo ieškoti naujo kambario ir burbėjo tyliai po nosimi:
-1B....1B...1..B...

Riku pasimetusi bastesi po kolidoriu.
Su grazia , laisva juoda palaidine ir roziniais sortais...taip tai puikus mokyklos pradziai drabuziu derinys. Dar ilgos kojinės iki keliu juodos spalvos ir roziniai lolitos stiliaus bateliai jai derejo puikiai. Ji jautes kai kokiam muzikos klipe skubedama is vieno galo į kita. Jos dvi laisvos supintos kasos metesi uz jos ir trankesi i nugara nuo staigiu apsisukimu.
-uh...

Išėjęs į koridorių pradėjo sukioti galvą ir mastyti kur eiti toliau. Naudodamas nuorodomis nusprendė ropštis ant stogo

Mira iš lėto ėjo link savo kambario niekur nesižvalgydama,bet nusprendė išeiti į miestą

-Hm, gal gryno oro išeit,- galvojo mergina,- o gal į baseiną? Ai eisiu į baseiną.
Hirata nuėjo baseino link.

Žiovaudamas, nors ir gerai bei ilgam buvo nulūzęs, Lucas išslinko į koridorių, o po to išėjo išvis iš bendrabučio.

Vos išėjusi ji pamatė Lucasą, bet gana toli.
-Eeeeeei palauk!
Vos šlapi plaukai prilašino vandens ir ji vos nepaslydo ir pradėjo juoktis. Laaaaabai garsiai. Pastebėjusi jog vaikinas tolėja Hira pradėjo bėgti.

Riku vis dar bastesi is kampo i kampa iki kol pamate Hirata netoliese ,bet toji jau bego link Lucaso...
tad Rijouku nenorejo ju trugdyti ir ejo link kito kolidoriaus galo.

Hirata greitai perbėgo koridorių, užbėgo į kambarį, ten padžiovė drabužius.
-Na baseine buvau, dabar einu gryno oro, gal padės atsipalaiduot.

Inugamis pagaliau pasiekė bendrabutį, tempdamas pilną krepšį maisto iš akropolio ir kitoje rankoje valgydamas apelsiną jis keliavo link savo kambario.
- Mmm.. Tikiuosi nesuvalgysiu visų savo apelsinų per vieną dieną, - susimąstė jis.

Chitoge apsnūdusi ėjo link savo kambario. Tačiau prisiminė, kad ją perkėlė į kitą kambarį. Dabar ji nebuvo tikra kuriame kambaryje gyvens ir stovėdama ten nužiūrinėjo skaičius ant visų kambarių durų. Galiausiai atsidusus kumščiu ėmė stuksenti sau į galvą, lyg kaltindama smegenis, kad nieko neprisimena.
Kaip aš tokia išsiblaškius...  - vėl atsiduso galvodama ir bandydama prisiminti.

- Nerandi kažko? - nusižiovavęs paklausė Inugamis. Na, jam per daugiausiai nerūpėjo, bet jis tiesiog negalėjo pakęsti svetimos gėdos. Juk juokinga matyti pasimetusią merginą ieškančia savo pačios kambario, hahah.

-eh? - Chitoge iš pradžių nepastebėjo vaikino,kurį vogčiom nužvelgė.
-Em... Panašiai... - pasakė mergina dabar jau visą dėmesį sutelkdama į nematytą vaikiną. Nors kažin ar ji išvis ką nors šioje mokykloje pažinojo.

- Koks kambario numeris? Galėčiau parodyti, - pasisiūlė padėti Inugamis. Vistiek neturėjo daugiau ką veikti tik valgyti savuosius apelsinus.

Chi įėjo į koridorių ir pamatė besikalbančią porelę. Ji praeidama jiems linktelėjo ir nuėjo iki savo seno kambario. Pasiėmusi daiktus nusitempė juos iki naujo kambario ir tiesiog įvirtusi į jį tyliai uždarė duris.

-Tame ir esmė.... - nedrąsiai pasako. - perskirstė kambarius ir aš nežinau koks mano kambario numeris. - galiausiai paaiškina.
Jautėsi kvailai. O dar kvailiau, kai pasakė garsiai. Laiškas su kambario numeriu buvo jos tėčio kepyklėlėj.
Geriau jau eičiau namo... - pagalvoja.

- Čia ta pati mergina kurią sutikau ant stogo, - pagalvojo jis. Na, bet greitai nukreipė savo dėmesį atgal į Chitoge ir išklausęs jos atsakė: 
- Tada negaliu niekuom padėti. Bet va, imk apelsiną.
Pametęs apelsiną jai į rankas Inugamis nuėjo, o nueidamas tuo pačiu palinkėjo sekmės ieškant sąvojo kambario.

-oh.. ačiū. - nustebusi atsakė paimdama apelsiną iš jo. Ji dar kurį laiką mirksėdama žiūrėjo į jo nugarą ir galiausiai po kurio laiko išėjo.

Chi nervindamasi ėjo koridoriumi nežinodama kur eiti. Kojos pačią ją vedė į klasę.