Koridorius

Lucas bandė atsitraukti nuo naujai pasirodžiusios merginos, kada ji priartėjo, bet pasirodo nebuvo toks greitas ir tarsi užburtas darė tai ką mergina norėjo. Vaikinui ėmė trūkčioti kairys antakis. Jis delnu nustūmė menininkės pieštuką ir apsikabino taip meiliai prie jo prisiplakusią Hiratą. Viduje kažkas maloniai krutėjo girdint jos kaprizingai kartojamą žodelį.
-Arba susimoki, arba nebandai net prisiliesti
Suraukęs antakius, metė žvilgsnį į Luną. Tačiau vėl liko praignoruotas. Jau darėsi nejauku bendrauti su tokiu apsėstu asmeniu.
-Dink iš čia, kol dar gražiuoju sutariam
Šypsena vis labiau blėso iš Luco veido.

Hira toliau laikėsi apsikabinusi Lucasą ir klausėsi kaip jo širdelė greitai trankosi, jei net pasidarė neramu.
-Galbūt užsidarom duris, pasidarom arbatėlės ir susivyniojam į antklodę, manau tau reikia paiilsėt. 
Šviesaplaukė švelniai  perbraukė ranka per Lucaso plaukus ir žandą.

Mergina po vaikino žodžių atsibudo lyg iš transo ir jos entuziazmas išblėso. "Ką aš darau..." pagalvojo mergina. Šiek tiek susigėdusi atsiprašė porelės.
 -Atleiskit... Už mano nemandagų elgesį tiesiog man patiko jus piešti...
Mergina pasiėmė savo tortą ir greitai pasišalino. Giliai viduje ji jautė, kad peržengė visas ribas savo elgesiu, jai buvo ne tik gėda bet ir skaudu, bet vienintelis "žmogus" kuris tai matė buvo jos sesuo.

Pagaliau pasiekęs bendrabutį Inugamis atsisuko į Chitoge ir Haruka.
- Tai ką? Skirstomes į savo kambarius? - pasidomėjo. Saulė jau buvo nusileidusi, Inugamis nusižiovaujo, galbūt norėjo miego, galbūt ir ne, nesuprasi, kartais jis žiovauja šiaip sau.

Kai Luna taip pasišalino Lucas net kaltas pasijuto. Nenorėjo jos išgazdinti. Nors kitą vertus mergina pati to prisiprašė.
Vaikinas nusipurtė pajutęs pirštukus slenkančius per jo plaukus. Kada jie pasiekė Luco žandą, šis staigiai pasuko veidą ir dantimis neskaudžiai sugriebė Hiratos išdykėliškus pirštukus. Žiūrėdamas merginai į akis linktelėjo, kad geriau būtų eiti į kambarį.

Mergina užsimąsčiusi apie visa įvyki net nepastėbėjo priešais ją stovintį jauną vaikiną kuris neseniai įėjo į koridorių, ir eidama gan sparčiu žingsniu ji atsitrenkė į Inugami ir krito ant žemės su visu torčiuku ir visais savo piešiniais. Išsigandusi, mergina net klyktelėjo.
 -A..tsi..prašau...
Steninčiu iš skausmo balsu tarė Luna.

Chitoge ėjusi šalia Inugamio linktelėjo jam pritardama.
Kai Luna parkrito, mergina puolė padėti jai atsistoti ir visas noras miegoti išgaravo.
-Ar tau viskas gerai? - išsigandusi paklausė.

Šįkart Hira atsistojo pirma ir paėmusi Lucasą už rankos padėjo jam atsistoti ir pilnai abu už rankų susikibę įėjo į kambarį.

Haruka neatsiliko nuo Inugamio ir Chitogės, visad ėjo jiems už nugaros. Pamatęs, kas vyksta koridoriuje, jis nežinojo, kaip į tai reaguoti.
- Vaje, kas čia atsitiko? - Nuostabos pilnu veidu paklausė Haruka

- Ne, tai aš labai atsiprašau, - atsiprašė Inugamis ir pradėjo rinkti piešinius, - tau viskas gerai?

Dar niekada nebuvo tokioje situacijoje, nežinodamas ką daryti buvo visiškai pasimetęs, bet atsisukęs į Chito ir Haru šiek tiek nusiramino ir toliau rinko piešinius.

Kai vaikai pradėjo merginai padedinėti, ši bandė mandagiai atsisakyti pagalbos.
 -Ačiū... Tikrai nereikia man padėti... Man viskas gerai... Ačiū.
Mergina skubiai pradėjo rinkti piešinius nuo žemės, tada pamatė tortą kurį darė Maya ir liūdnai nužvelgė jį akies krašteliu. "Šiandien ne mano diena. Nereikėjo man išvis išeiti iš savo kambario" surinkusi šusnį daiktų ji pradėjo stotis.
 -Fff..Au..
Luna prisimerkė iš skausmo, laikydama glėbyje savo piešinius.

Chitoge nužiūrėjo merginą dejuojančią iš skausmo.
-Ką skauda? - paklausė, bet tai gal labiau nuskambėjo kaip paliepimas. Jos visas drovumas buvo pamirštas, nes reikėjo pagelbėti žmogui.

Haruka pažiūrėjo į dar prieš tai nematytą merginą.
- Ei, gal tave palydėti iki kambario? Tikriausiai smarkiai susitrenkei nukritusi, - susirūpinęs stebėjo merginą. Jam tikrai buvo neramu, nes visas įvykis atrodė skaudžiai. Gerai, kad nebuvo rimtų sužalojimų, bet jis pamatė ant žemės gulintį pyragėlį ir jam pasidarė liūdna. Vargšas pyragėlis gulėjo kaip nesavas.

Spoiler:

Baigęs rinkti piešinius Inugamis šiek tiek pataisė Haru:
- O gal iki seselės kabineto? 
Buvo tiek pat susirūpinęs kaip ir visi kiti, tuo pačiu ir liūdnas, kad dėl jo kaltės mergaitė prarado pyragėlį.

Mergina jautėsi labai pažeidžiama, nes niekad niekas ja taip nesirūpino. Nuo tokio rūpestingumo, jai prasidėjo panikos priepuolis. Ji nurijo seiles ir negalėjo ištarti nei žodžio, tik nervingai žvalgėsi aplink. Pamačiusi kad vaikinas rinko jo piešinius ji viena ranka išplėšė juos iš Inugami rankų. Ją išpylė šaltas prakaitas o jos veidas pabalo, ji pradėjo drebėti.

-Paimkit ją, neškit į seselės kabinetą, ten turėtų bent jau ledo būti. Ar nuskausminamųjų. - Pasakė jau kiek ramiau. Tačiau vis dar nerimavo dėl merginos, o ji nesakė ką jai skauda.

Harukai nereikėjo net susipažinti su mergina, jis iškart suorato, kad ji yra uždaras žmogus. Jis pats labiau mėgsta būti vienas nei didelėse kompanijose, bet ji kitokia. Atrodė, kad ji apskritai bando atsiriboti nuo viso pasaulio. Haruką labai sudomino nepažįstamoji, jis užsimanė su ja pabendrauti, tačiau nesiruošė kankinti ją ilgais pokalbiais. Jis spėjo pamatyti vieną is jos piešinių, tai tik parodė, kokios meniškos sielos žmogus ji yra.
- Gal iš pradžių nuvedam ją į kokį kambarį, ji nusiramins ir pasakys, jei ką nors skauda.

Luna sukaupusi visas jėgas, suspaudė kumštį, ir nusiramino "Tu gali, Luna, neparodyk kad esi silpna netikša. Tavo problemos nėra kitų problemos." Luna atsiduso susitvarkė su savo emocijomis ir tarė.
 -Ačiū, už jūsų pagalbą man nieko baisaus neatsitiko, aš jau eisiu.
Viska šaltu veidu išpylusi, ji nusuko žvilgsnį ir šiek tiek nepastebimai šlūbčiodama ėjo link savo kambario spartesniu žingsniu, sukasdama dantyse visą jaučiamą skausmą.

Nerimaudamas dėl Lunos, Lucas išėjo iš Hiratos kambario. Vaizdelis, kurį jis pamatė visai pribloškė vaikiną
 Negana, kad jis prigazdino merginą, tai dar klasiokai ją apstojo, kad vargšelė visa net išbalusi.
Nuskubėjo prie grupelės, rankoje spausdamas Hiros duotą tepaliuką nuo skausmo.
-bully'nat vargše merginą?
Lucas pasistengė užstoti merginą nuo kitos kompanijos. Jis nežinojo, kad ir kiti susirūpinę bandė padėti. Akies krašteliu tik žiūrėjo į šlūbčiojančią merginą.

Chitoge nužvelgė nueinančią merginą. Nuovargis ir vėl ją užplūdo, nejučiom nusižiovavo. Pažiūrėjo į ją ir trūktelėjo pečiais.
Gal nereikėjo man prie jos taip pulti. Buvau kaip nesava - pagalvojo ir atsiduso.
Chitoge pamačiusi klasėj matytą vaikiną nedrąsiai pasižiūrėjo į jį, neteisingai apkaltinta žengė žingsnį atgal, bet iš nuostabos negalėjo pratarti nei žodžio.

Haruka jautė, kad turėtų pribėgti prie jos ir padėti bent nusigauti iki kambario, bet neprisivertė taip padaryti.  Jis pastebėjo, kad ji šlubavo, bet nežinojo, kaip galėtų padėti.
- Nejau tu ketini kentėti skausmą? Aš negaliu tau leisti eiti tokioje būsenoje. Hmm... Gal bent galėčiau tau atnešti kokį pyragėlį? - Haruka vėl žvilgtelėjo į gulintį pyragėlį.

- Ne, tik meginom jai padėti. Ji įpuolė į mane, atsiprašau, - pradėjo atsiprašinėt Lucui. Nerimavo dėl kažin kokių priežasčių, pirmą kartą pateko į tokią situaciją, net šiurpuliukai nuėjo pro nugarą, po truputi prisivertė save, kad nereikia šikti į batą ir nusiramino.

Kadangi Haruka Luco nematė koridoriuje, jis išvis nesuprato, kodėl jis čia taip susirūpinęs atbėgo.
- Ei, mes bandom pagelbėti, o tu čia mus užsipuolei, - vaikinas kiek įsižeidė, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nusisuko nuo visų

Mergina buvo labai sutrikusi, dėl to kad nesuprato kas šiuo metu vyksta koridoriuje. Šis chaosas ją glumino "AAAA! Kas čia vyksta... Ir kodėl aš patekau į tokią gėdingą situaciją." mergina tiesiog klykė mintyse dėl susiklosčiusios situacijos, ji tik norėjo, kad visi paliktų ją ramybėje. Dėl streso ją vėl išpylė šaltas prakaitas ir jai pradėjo raibuliuoti akyse, ji negalėjo susitvarkyti su dabartine situacija, bet ji vis tiek bandė mandagiai atsisakyti pagalbos. Ji ramiai atsisuko ir nutaisiusi netikrą šypsena tarė.
 -Man viskaas... ge...
Ir merginai nebaigus sakinio ji dar karta griuvo ant žemės. Šį kartą ji nualpo dėl to, kad jos kūnas nesugebėjo susitvarkyti su stresine situacija, į kurią ji nenorėjo patekti.

Haruka išgirdo, kad kažkas sunkiai krito ant žemės, atsisukęs pamatė, kad nepažįstama mergina guli ant žemės nejudėdama.
- Ei! Nešam ją į kambarį, kad ir mano, taip ir maniau, kad jai reikia pagalbos! - stresuodamas rėkė jis