Bendriko stogelis

First topic message reminder :


Nedidelis stogelis ant kurio galima patekti arba pro lauką arba pro bendro kambario antrą aukštą.

Nieko nesuprato, ką jaunuolis šnekėjo. Tačiau rodėsi jam pagalbos reikėjo. Iš vaistinėlės ištraukė kelis pleistrus su bintais ir padavė Pashai. Atsisukusi nusilenkė Brandonui.
-Labai ačiū už tavo pagalbą. 
Ir nieko nelaukusi nuskubėjo laiptais žemyn.

Kur būtas, kur nebūtas pabudo Seiji. Nepuolė gilintis kas vyko. Nepaisant išgertuvių jautėsi neblogai. Neskubėdamas prasikrapštė traiškanas iš akių ir pasiražė. Pramankštino kaklą, mat ant kieto paviršiaus nemaloniai nugulėjo. Tik tada ėmė dairytis kas vyksta.
- Seriously...?
Tyliai sumurmėjo išvydęs kraujo dėmes ant grindų ir daug labiau sutryptas stogelio grindis nei kada buvo prieš tai matęs. "Kiek čia žmonių buvo susirinke?" Nieko nesakė, tik primerkęs akis ir išsižiojęs stebėjo kas dedasi.

Tesia savo kalbą.
- Tcąigy ąš dūrnąs pądąras, nježynaū kayp yr ką reykią darjytci. Panelje Bjawrjybe tcobuljybe, paruodjyk kaijp.
[- taigi aš durnas padaras, nežinau kai ir ką reikia daryti. Panele Bjaurybe tobulybe, paarodyk kaip.]
Tuo tarpu prieina Sara ir paduoda pirmosios pagalbos reikmenis Pashai.
- Vą! - sako. - Vą čią tcykras anchelas, pwo vysko kąs yvykuo vistiek nuori padieti mąn, pasimuokytum yš juos.
[-Va! Va čia tikras angelas, po visko kas įvyko vistiek nori padėti man, pasimokytum iš jos.]

Brandonas pradėjo juoktis iš katik atsikėlusio Seiji ir rodydamas į jį pirštu prakalbo:
- Kadangi pirmas nulūžai, tavo draugas lenkas tau ant veido lytinį organą nupiešė - pajuokavo jis.

- Ją, Kuol Pješjiaų šytcas koriešas pajimė tcavo njekaltjybę...
[Taip, kol piešiau šitas vyrukas paimė tavo nekaltybę.]
Vėl pasako akmeniniu veidu, pirštu parodęs į Brandoną.

Miki tiesiog praignoravo lenko komentarus. Per daug tingėjo šifruoti jo akcentą, vis tiek jis nieko protingo niekada nepasako. Ir Seiji atsikėlė. Besiklausant vyrukų paistalų Miki pasižiūrėjo į Seiji ir pradėjo juoktis.
-Atrodai kvailai.
Nusprendė prisidėti.

Visų laimei Seiji erzino ne patyčios, o kiek kitoks žmonių elgesys. Neišsimiegojusios smegenys negalėjo pernešti žmonių kikenimo ir rėkavimo. Pasiemęs laptop patepė slides kol kažkam neišbarstė dantų.

Atrodė, kad vakarėlis baigėsi. Po muštynių dingo dalis susirinkusiųjų, muzikos irgi nebeliko, o su lenku Miki visiškai nenorėjo likti. Daichi iš vis tylėjo užsistoninęs. O Brandonas.. Nesvarbu. Nieko nepasakiusi nė vienam Miki po kurio laiko tiesiog išėjo.

Pilnai atsikelia nuo žemės ir palieka stogelį, mat visas veiksmas pasibaigė. Apatiškai nuslenka į bendrabučio koridorių pasiimt mantos. Nusprendė užimt pirmą pasitaikiusį kambarį, kadangi iš Seiji pagalbos nebuvo jokios naudos.

Daichi užtraukė jointą, bet nieko nepajautė. Suraukė antakius ir dar kartą truktelėjo, bet šį kartą stipriau. Užsikosėjo. Efektas lyg nuo paprastos cigaretės.... 
-Pieva kaškokia...
Daichi prisėdo ir sau tyliai praspoksojo į vieną tašką, kol aplink liejosi kraujas keiksmai ir ginčai. Kai gryžo į save, ant stogo buvo likęs tik jis. Tarp pirštų vis dar kabėjo susmilkęs jointo likutis.
-nu nafig...
Sunkiai atsistojo ir neužtikrintai nužygiavo durų link.

Brandonas kiek laiko buvo ramiu žvilgsniu užsispoksojęs į vieną tašką ir atsijungęs lyg medituodamas. Paskutiniu metu daug patyrė ir mažai ilsėjosi. Tikriausiai dėl to ir tik praėjus daug laiko suprato kad pagaliau yra vienas. Vienuma jam paskutiniu metu vis labiau pradeda patikti. Užsižiūrėjęs į vieną tašką prisiminė namus ir kaip jų pasiilgo. Tik dvi dienas jis praleido čia, o jau labai nori namo, bet juk mokslų nemesi...
Kiek atsitokėjęs paauglys pradėjo šlubuoti savo kambario link - juk čia vėl gali pasirodyti daug žmonių, o jis dabar nori būti vienas.

Nate atslinko ant stogo ir iškart pradėjo visur landžioti.

Dar vis susierzinusi užėjo ir nuėjo prie turėklų. Prisidegė cigaretę. Jos laimei, kad po visų tų įvykių nesusilamdė. Va ka reiškia kietas pakelis ir mažas žiebtuvėlis, kuris į jį telpa. Palaimingai išpūtė dūmą.

Supypsėjo Erikos telefonas, pranešdamas apie atėjusią žinutę. Mergina išsitraukė jį ir perskaitė sms.
-Tch
Tebuvo trumpas jos atsakymas, o veidas persikreipė nepatenkinta mina. 
-Kas tokiu šūdu gali tikėti
Pati sau sumurmėjo ištrindama žinutę. Įsidėjo telefoną atgal į kišenę ir prisidegė dar vieną cigaretę.

Prie Erikos atslinko Nate, ant keturių. Atrodo vaikinas jos net nematė. Priropojęs prie kojų, jis pabandė viena pakelti, lyg bandydamas pažiūrėti po ja.

Mėgavosi cigaretės dūmu, todėl absoliuciai nekreipė dėmesio į aplinką. Ji tik pajuto kaip kyla ir lenkiasi per kelį jos koja. Išplėstomis akimis pažiūrėjo žemyn.
-Kas per...?
Pakėlė koją dar aukščiau ir stipriai trypė, stengdamasi pataikyti ant vaikino pirštų. Aplink vien pervertai.

Nepatenkintas buvo Nate, kad jo ten nebuvo. Jis visai nesitikėjo, kad jam kažkas bandys pirštus sutraiškyti. Išputęs akis, greit griebė koją su kita ranką ir keldamas bandė  ištraukti pirštus. Tuo pačiu atgal šokdamas, kad atsitrauktų.
-Už ką?!
Garsiai ir su nustebusiu veidų sušuko vaikinas.

Nesitikėjusi tokio veiksmo iš vaikino prarado lygsvarą ir griuvo ant užpakalio.
-Kokio velnio šita mokykla prikišta vien pervertų?
Išrėkė retorinį klausimą, kuris buvo savotiškas atsakymas vaikinui. 
-Kokio n** lendi po sijonu? Džiaukis, kad tik tiek, šiandien ne nuotaikoj. Kitu atveju galva nuraučiau! Fak!

-Tu gal akla? Knygos ieškojau!
Atrėžė atgal vaikinas, jis negalėjo patikėti kokia savicentriška mergina. Nate irzliai žiurėjo, į merginą.

-Kny..knygos?
Pasimetusi sumykčiojo.
-Knygos po mano sijonu? Tu gal debilas? Bibliotekoj ieškok
Nusikeikusi atsistojo ir priėjo arčiau vaikino.

-Po kokių sijonu? Nematei, kad koja kėliau?!
Atrėžė vaikinas su pasipiktinimu.
-Kodėl mano knyga turėtų būti bibliotekoje?- su kiekvienu žodeliu vis tyliau prašneko. Jis nesitikėjo, kad jinai artinsis prie jo. Kažkodėl jautėsi lyg pavojuje.

- O kur daugiau knygos būna?
Pasilenkusi pirštu pabaksnojo vaikinui į kaktą.
-Mąstyti reikia
Kažkodėl įsivaizdavo, kad yra protinga, o knygos juk visos bibliotekoje laikomos. Nors aišku pasitaiko ir kitose vietose, bet juk joms ten vieta.
Lyg pasakiusi patį protingiausią dalyką pasaulyje, didžiuodama savimi, užvertė nosį į viršų.

-Tai MANO knyga. Ji priklauso man ir ji dingo.
Kiek irzliai išreiškė Nate. Jam nepatiko merginos elgesys, bet neketino nieko daryti, kažkiek bijojo.

-Ha!
Prisiminusi tryptelėjo koja.
-Mačiau knyga Miki švaistėsi. Gerai iš jos kinba. Gal jin tavo?
Pakreipė galvą kiek į šoną žiūrėdama į vaikiną.

-Matei mano knyga?
Kiek apdžiūgo, nors dar vis laikėsi už pirštų.
-O..o kas ta Miki?
Tiesą pasakius, jis čia beveik nieko nežinojo, ir nelabai turėjo noro žinoti.

-Tche
Suraukė kaktą, kadangi vaikinas uždavinėjo per daug klausimų. 
-Turtinga merga tokia. Nematei? Mūsų bendrike gyvena. 
Pati nesuprato kodėl su juo iš vis į kalbas leidosi. Matomai per daug simpatiškas veidukas jo buvo, kad Erika taip pralaidžiai žiūrėjo.