Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Kaip ir vaikinas tikėjosi, mergina suspigo. Tada nerangiai bandė trenkti užpuolikui į galvą iš knygos, bet, kai išgirdo vaikino balsą, stora knyga išslydo jai iš rankų ir nukrito vaikinui ant kojos.
-Oi! - mergina pasimetė, kai Lucas atitraukė rankas ir sudejavo nuo skausmo. Drovioji Maya buvo čia, ji nežinojo ką daryti, o ir vėl prasiveržė jos nerangumas.
-Ar... ar labai skauda?

Lucas labiau krizeno nei kad verkšleno dėl skausmo. Siekė, kad Maya suklyktų, tai net pamalonino jį, bet kad gaus iš tokios knygos, nepagalvojo.
-Nieko nieko. Viskas gerai
Atstatė delną į merginą, kad ši per daug nesiartintų. Nors knyga ir stora, bet nepridarė jokios žalos. Gal tik nubrozdinimas koks matytųsi, todėl pritūpė patrinti užgautą vietą.
-Ką čia tokio sunkaus skaitai?
Nors galėtų imti ir pažiūrėti į knygą, bet Lucas su plačia šypsena veide pakėlė akis į Maya.

Maya pakėlus nuo žemės knygą parodė ją vaikibui.
-Receptai. - nusijuokia. - čia naujausias mano lobis - sukikena. - tik vis nėra laiko išbandyti ką - pasako ir atsidūsta.
-Anyway, ką tu čia veiki? - nusišypso vaikinui padėdama knygą ant suolelio, kur anksčiau sėdėjo

Tyliai,kiemo pakraščiais ėjo Chiaki. Ji nešėsi kuprinę ir tempė lagaminą ant ratukų. Pro plyšius matėsi išlindę laidai ir kitokia elektronika. Chiaki sustojo,apsidairė ir greitai kirto kiemą eidama link bendrabučių.

-Aš ką veikiu?
Perklausė atsistodamas. Suvaidino labai susimąsčiusį, todėl pasikasė ir taip po miego suveltą pakaušį.
-Ai... galvojau prasivaikščioti ir čia pamačiau tave. Vat ir tokia istorija.
Patraukė pečiais nužvelgdamas knygą. Gal ir pavalgyti būtų neprošalį, bet tai nutylėjo, o tik išsišiepęs žiūrėjo į Maya.
-Tai tikrai labai sunki knyga. Tu gal planuoji būti virtuvės šefė ar ką?
Bet tuo metu Luco žvilgsnis vis tiek spėjo pastebėti per kiemą besikankinančią merginą su sunkiu lagaminu. Užsispoksojo, kol ji nedingo

Maya kiek pasimetė:
-Niekada apie tai nepagalvojau... - susimąstė. - Man tiesiog labai patinka gaminti.
Mergina šyptelėjo ir pasirąžė, nes kaulai buvo kiek sustingę nuo sėdėjimo.
-Manau ir man būtų ne prošal pasivaikščioti - garsiai pagalvojo ir taip pat užsižiūrėjo į pro šalį einančią merginą. - Gal galim kiek pavaikštinėti kartu? - pasiūlo

-Aha
Linksmai vos ne stryktelėjo iš vietos, žvilgsniu grįžęs prie Mayos. Eilinį kartą atkišo merginai parankę, bet prisiminęs jos praeitą ignorą, tiesiog pasiražė, lyg tai ir buvo jo ketinimas.
-eime?

[nuvesk, jei sugalvosi kur ;} ]

Eidamas link mokyklos pamato kažkokią porelę kalbantis ,bet jie jam netrukdė nueiti į mokyklą. Beeidamas vos nepargriūna , apsižvalgęs ar nieks nepamatė ir nudrožia prie mokyklos. " Tikriausiai čia  bus ta velnio skylė" pasisako sau mintyse ir įžengia pro mokyklos duris vidun.

Išėjęs iš mokyklos ir vėl pastebi tapačią porelę "Ką jie ten daro" pagalvoja. Ėjo tiesiai link bendrabučio ,bet pastebėjęs tą duobutę kur prieš tai vos nesugriuvo ją peršoko.

Riku ejo link suolelio ,spardidama random akmenis kurie maisesi po kojomis.

Haru besirąžydamas ėjo kiemu, jo akys dar buvo labai primerktos, o žiovulys tiesiog vyko chroniškai kas kelios sekundės.
Oras buvo pakankamai geras, tad Haru visą laiką šypsojosi. Spiginanti saulė privertė miegalių pabusti ir pastebėti netoliese einančią merginą, kurios šis lyg ir nebuvo matęs, o kadangi, per šias kelias dienas sugebėjo susipažinti su tikrai įvairiais žmonėmis , nusprendė prieiti ir pakalbinti šią panelę.
Paspartinęs žingsnį šis prisivijo ją ir  aplenkęs šią sustabdė koja jos spirtą akmenį:
- Labas, - nusišypsojęs linktelėjo šis, veidą apšvietė skaisti saulė, vaikino žalios akys tiesiog žėrėjo it smaragdai tokią gražią dieną.

Riku spoksojo i akmeni ,bet kai ji pamate kazkieno koja ji sustabdant ji pati sustojo. Jos zvilksnis letai kylo link vaikino veido. Pirmas ispudis susidare toks jog jis gan aukstas. 
Riku sumirksejo siek tiek pasimetusi. Ji nera tokio tipo jog ji lengvai galetu susirasti draugus ,ji tiesiog nezino ka tokiose atvijose daryti.
- ...L-labas ,- ji spoksojo i vaikina ir skanavo ji savo akimis.

Išgirdęs tokį nedrąsų pasisveikinimą vaikinas priėjo kiek arčiau, tačiau ne per arti.
- Aš Haru, o kuo tu vardu?,- šypsodamasis paklausė.
Vaikinas atrodė patenkintas sutikęs naują panelę. Dar kartą nusižiovavęs šis pasirąžė:
- Ką čia veiki?,- smalsaudamas šis palinko į priekį.

Rijouku siek tiek pasimete .
-u-um...-ji jautesi pasimetusi , kai sis priartejo. Ji nesijaucia tokia drasi prie nepazystamu , bet tai dazniausia priklauso nuo situacijos, - Riku...
Si pasake tik savo varda . Ji palinko atgal , kai Haru palinko i prieki.
- t-tiesiog...nusibodo viduje ,-ji zengtelejo atgal kelis zinksnelius ir atsistojo tiesiai. Ji greitai atsiduso ir pakeite savo veido israiska is pasimetusios i gan labiau savimi pasitikinti veida. Ji (flipped her hair) ir zvilktelejo i Haru vel. Ji vis dar nesijaute taip drasiai jog galetu kalbeti netrukinejant , tad ji tik spoksojo i ji ir lauke kol jis kazka pasakis.

Rin visą laiką besišypsodamas nelabai suprato, kodėl mergina taip pasimetė. Ėmė dairytis gal kažkas ne taip su jo drabužiais, tačiau nieko neradęs šis vėl pakėlė akis į merginą.
- Riku-chan ,- nusišypsojo dar labiau šis,- Malonu susipažinti aš esu Haruko, - kaip ir norėjo merginai tiesti ranką, bet ji nuo jo kiek atsitraukė tad susilaikė.
Matydamas jos dvikovą viduje kiek prunkštelėjo:
- Viskas gerai nebijok, - iškišo liežuvį,- Aš draugiškas, - nuolankiai nusišypsojęs užsižiūrėjo į dangų, saulė tiesiog spigino jam į veidą.
- Kaip gera būti tokiu paros metu ir tokiam grynam ore, nemanai?,- šyptelėjo atsisukęs į merginą:
- Juk tikrai būtų nuodėmė likti viduje , kai taip smagu čia, taip?,- paklausė dar kartą tarsi bandydamas kalbinti ją.

Riku siek tiek paraudo , kai vaikinas pridejo -chan prie jos vardo.
-As nebijau...-ji nusuko savo zvilksni i medzius . "Haruko..." ji pakartojo jo varda savo galvoje ir zvilktelejo vel i ji.
- As isejau nes buvo nuobodu , plius zmones erzino tai taip ar taip mano planai sugriauti...oras man daug nereiskia,-ji atsiduso , ji atrode rimtai kadangi ji sake tiesa ,- nemegstu karstu dienu...hm...
Ji zvilktelejo i vaikina dar karta.
- Gal taip netycia zinotum , kur galima nusipirkti ledu?

- Nepanašu, - nusijuokė šis matydamas merginos elgesį.
Klausydamasis šios pasakojimo nei kiek nenustebo, kadangi iš tikrųjų ji ir pasirodė šiam šiek tiek vengianti žmonių:
- Aš tau netrukdau?,- paklausė šis, kadangi mergina buvo rimtai ir atrodė visiška priešingybė vaikinui.
- O man karštos dienos tiesiog tobulos, tokiom dienom tiesiog mėgstu plaukioti, laisvai ,- užsisvajojo šis , bet greit svajonės išsisklaidė kaip dūmas.
- Žinau, juk turėtų būti parduotuvė netoli ar tai kokia ledainė, - nusišypsojęs pasisuko į miesto pusės link.

-hmmph,- Rijouku nieko neatsake i jo klausima.
- p-plaukioti? -ji pakartojo tyliai ir nedrasiai. Ji moka plaukti taip zinoma...tik vezlio greitumu,- geriau valgyti ledus nei plaukioti...
Riku pasake savo nuomone ir tik sustingo, kai vaikinas pradejo eiti. Ji nezinojo ar eiti paskui ji ar ne, kadangi jis nieko nesake.
Ji letai ejo uz jo , kaip uodega.

- Taip labai mėgstu plaukioti, plaukimas tiesiog palaima, - patenkintas kalbėjo Haru:
- Ei! Plaukimas geriau nei ledai, nebent,- susimąstė,- Ir ledai ir plaukimas,- patenkintas vėlgi užsisvajojo.
- Ei greta, ne paskui!, - nusišypsojęs šis sustojo ir pasisuko į ją:
- Juk nori ledų , Riku-chan ?- nuolankiai šyptelėjęs palaukė kol šioji prisivys jį.

- apsestas nuo plaukimo...leisk atspesiu, plaukimas yra number one in your life ,- ji pasake angliskus zodzius gan sarkastiskai.
-hmph ,-ji paraudo ir nusuke zvilksni tolyn i priesinga puse nuo Haru,- juk pati ir paminejau ledus...
Ji neskubejo , kadangi devejo mielus lolitos tipo rozinius batelius su kuriais nera taip lenga vaikscioti.

Nusijuokė iš šios replikos:
- Neapsėstas tiesiog tai yra mano hobis, mėgstu, tik , deja, bendraminčių mažai, plaukdamas jaučiu tiesiog malonumą, bet neesu dar tiek, kad galėčiau vadintis apsėstu.
- Aš tik paklausiau, kadangi atrodo nutilai, einam į parduotuvę - pavaišinsiu, - atsidusęs tarė.


[ rašom toliau ten kur akras]

Maya ir Lucas grizo i kiema. Abu buvo su slapiais rubais.

Abu nuėjo iki suolo, ant kurio turėjo būti knyga. Ji vis dar ten buvo, bet nebuvo visai perdrėkus, nes suolelis buvo po medžiu.
-Yokata.... - atsidūsta su palengvėjimu. - Jai viskas gerai.
Paėmusi knygą į rankas, nušluosto jos viršelį ir pradeda vartyti - rodos nė vienas puslapis nebuvo išsiliejęs.

[ tik po taves ]

Riku klausesi jo ir pati pradejo mastyti , o koks jos hobis? Bet jos mintis nutrauke vaikino zodziai.
- Puiku, nes pinigu su savimi nepasiemiau ,-ji nusijuoke.

Stebedamas Maya Lucas placiai nusisypsojo.
-del knygos pergyveni kaip del didziausio savo turto. Saunu, kad ja radai

-Na, jai išleidau pusės metų santaupas - trūkteli pečiais beveik įsižeidus, tada nusijuokia. - Aš kaip kokia maniakė.