Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Suraukė nosį po Lee replikos.
-Taip, mes nieko nesuprantam...
Sugriežė dantimis bei prisidegė cigaretę. Gražus oras vertė tingėti, kad net nesinorėjo ginčytis. Po sekančių vaikino žodžių, ji ištempė kaklą ir apsidairė. Po to trūktelėjo pečiais. Nei jai rūpėjo, kad kas ateitų, nei buvo įdomu kodėl taip kieme tuščia. Matomai direktorius bus užsiplepėjęs su savo kalba. Mergina tik pastebėjo išėjusią dar nematytą mokinę, bet iš išvaizdos sprendžiant jos bus klasiokės. Kaip tik tada prasidėjo Lee monologas, kuris kėlė Erikai siaubą.
-Nenoriu aš pas tave eiti ir tavęs pas save nekviesiu
Tone jautėsi grubumas ir gal net pasišlykštėjimas. Tuo labiau, kad pasiūlyme buvo vynas ir viskis, nors vaikinas taip gražiai išraudo. Mergina teikė pirmenybę alui ar degtinei - savaime populiariems gėrimams ir ne tokiems ekstravagantiškiems. Ir vis tik, kad įsitikintų ar tikrai nepatinka naujai išbandytas gėrimas, dar kartą paėmė iš vaikino rankų butelį ir iš jo gurkštelėjo. Nusipurtė ir garsiai suriaumojo išpūsdama deginantį orą. Grąžino buteliuką atgal bei stipriai įtraukė cigaretės dūmų. Nusižudimui gėrimas geras, bet šiaip geriau tokio negers. Tegul tai lieka turtuolių pramoga.

Pasibaigus naujos metu pradzios susitikimui ar kazkam panasaus i tai , Riku buvo istempta is sales aciu Hiratai....bet pakeliui i kiema jos isiskyre nes mokyniu buvo per daug ir jie tiesiog nenoredami trakesi i vieni kitus ir taip Riku pamete Hirata...o gal atvirkciai?
Na po kiek laiko Riku pasidavusi atsisedo ant suoliuko ir dairesi aplinkui,bet Hiratos nebemate...

Hira netyčia paleido Riku ranka ir baaaam draugė dingo. Pagalvojusi jog ši tikriausiai persinešinėja daiktus į naują kambarį, Hirata nuėjo į bendrabutį .

Chitoge pastebėjo netoliese atsisėdusią pasimetusią merginą.
-Sveika. Ar kas nutiko? - pasiteiravo Rijouku. - Gal ir ne mano reikalas, tiesiog atrodai suglumusi - Nedrąsiai pridėjo.
Kalbėdama ji užvertė knygą ir pasidėjo šalia savęs ant suolelio.

Riku zvilktelejo i mergina kuri priejo prie jos ir atsiduso.
- As visada atrodau puikiai ,-pasake ji ir permete plaukus i sali (wut? toks sakinys egzistuoja?)  ,- ieskau Hiros minioi...nematei?

Chitoge pažvelgė į merginą ir atsakė:
-Hiros?... Tikriausiai jos nepažįstu. - kiek pagalvojus pridūrė. - Mes tikriausiai nebuvom klasiokės pernai.

-Oh ,-Riku atsistojo ,- jos pilnas vardas Hirata tokia blondine,neveksla ,vaikiska ,annoying ir megsta tamsius drabuzius...jai sutiksi pasakyk ,kad ieskojau.
Ji pamojavusi nuejo tolyn.

-Oh, okey. - pasako ir stebėjo kaip mergina nuėjo. Galiausiai atsistojo ir pati nuėjo mokyklos bendrabučio link.

Išėjusi iš aktų salės iškart nusišypsojo išvydusi dangų ir pajutusi gryna orą. Netrukus žvilgsnis užkliuvo už Erikos ir vaikino, su kuriuo išslinko iš ceremonijos. Nusprendė jiems netrukdyti ir nuėjo toliau.

- Ne tai ne - šypsodamasis atsakė ir užtraukė dūmo.
 Jis neketino būti vienu iš tų kurie įkyriai lenda į akis, todėl nieko daugiau šiai merginai nesakęs, Shin rūkė ir gurkšnojo, mėgaudamas kiekviena akimirka. Aplink jau buvo pradėję rinktis žmonės, bet visi jie mokiniai ir vaikinas šiek tiek aptingo, todėl dingti iš čia neskubėjo.

Eidama nuo mokyklos Maya prasuko pro kiemą. Oras rodėsi neblogas, todėl nusprendė trumpam stabtelėti čia. Matė, kad kieme be jos yra kitų mokinių, tačiau iš jų matyta buvo tik viena mergina, ar bent tik ją kažkiek prisiminė.
-Daug naujokų... - atsidusdama pasakė sau.

Chiaki ėjo kiemu ieškodama Erikos. Ji dairėsi į šalis ir netrukus ją pastebėjo. Jau norėjo jai šūktelti,bet laiku susivaldė,nes šalia jos sedėjo vaikinas.
-Na,netrukdykim jai. Visiems reikia meilės,-pati sau pasakė ir sukikeno.
Ji nuėjo atokiau ir atsisėdo ant suolelio taip,kad matytų savo draugę. Išsitraukusi iš kišenės savo Gameboy ji paniro į žaidimų pasaulį.

Atsirėmė  nugara į medžio kamieną ir sulenkė kojas šalia. Rūkydama matė mokinius užplūstančius į kiemą, bet stengėsi į tai nekreipti dėmesio.  Svarbiausia, kad ji buvo pavėsyje, nelabai į akį krentančioje vietoje, o kompanjonas nelenda su kvailomis šnekomis. Dūmas buvo saldus bei lengvas, todėl mergina šypsojosi pati sau. 
-Tu nevietinis, ne?
paklause ji Lee, nors į vaikiną nepažvelgė ir, tiesa sakant, nelaukė iš jo atsakymo. Tiesiog šiuo momentu užsinorėjo nutraukti tylą.

- Ne, esu naujokas, atvykęs iš gana toli, gal dėl to taip įkyriai ir lendu, nes nieko nepažįstu, - samprotavo jis.
 Mokyklos kiemas vis pilnėjo ir pilnėjo, bet niekas prie jų nepriėjo, todėl, tikriausiai niekam nėra įdomu, kad jis čia mėgaujasi romu. Visgi, nors ir dažnai dairėsi, daugiausiai laiko jis praleido žiūrėdamas į Eriką. Būdamas taktišku, jis mėgino suprasti kokia ji yra, nes niekada negali žinoti kada gali prireikti ko iš jos. Numetęs dar vieną nuorūką, jis, dar vis žiūrėdamas į ją, pamąstė ir paklausė:
- O tu? Po išėjimo iš salės dar nemačiau tavęs su draugais. Ar tokių turi čia - šelmiškai besišypsodamas baigė savo sakinį.

-Tada tu nemetęs ką reišk "įkyriai lendu"
Prunkštelėjo, nes bandė sutvardyti juoką po Lee žodžių. Palyginus jį su visais pirmų metų klasiokais, Lee atrodė kaip angelėlis, ir rūkymas ar alkoholis negadino vaikino įvaizdžio. Susitvardžiusi pagaliau pasisuko visu veidu į kompanjoną ir prisimerkusi susitiko su juo žvilgsniu. Jau kurį laiką juto vaikino žvilgsnį į ją, todėl pagaliau trūko kantrybė.
-Aš tau skoloj, ka taip spoksai? 
Šitas klausimas buvo svarbesnis nei atsakyti apie draugų turėjimą.

Maya ėjo nežinia kodėl ėjo pro Eriką ir Shin ir NETYČIA užkliudė vaikiną. Flečkutė (xD) iš jo rankų iškrito ir likęs turinys pasipylė ant žemės.
-Oj, atsiprašau! - iš svajų prabudus Maya ėmė atsiprašinėti, pakėlė buteliuką ir gailiai atsiduso.
"Teks atpirkti, o gal ir prasisuksiu..." - pagalvoja suraukus antakius.
Erika kažkaip liko nuignoruota. Ankstesnio jų pokalbio ji negirdėjo.

-Tave glumina akių kontaktas? - su didžiule šypsena veide paklausė.
 Jis neturėjo jokių piktų kėslų į ją žiūrėdamas, tiesiog norėjo apie ją daugiau sužinoti, nes nieko iš čia daugiau nepažinojo. Jis dar vis ilgai šypsojosi, kol jo šypseną panaikino netikėtas stiklo trenksmo garsas prie pat jo. Ten buvo kažkokia mergina kuri netyčia nuspyrė jo romo likutį.
- Nieko tokio, visiems pasitaiko - trumpam vėl po išgąsčio nusišypsojęs ir žiūrėdamas jai į akis ištarė, - juolab, pats ne vietoje sėdžiu.
 Mergina atrodė gero būdo, nes atsiprašė, nors galėjo pradėti rėkti ant jo už tai kad čia mėgaujosi savo gėrimu.

Bežiūrėdama Lee į akis sugniaužė kumščius ir po jo pašaipaus klausimo būtų tikrai liuobtelėjusi į jo dailų veiduką. Laimei Erika kažkiek sudvejojo, o per tą laiką kaip tik pro juos praėjo lyg ir matyta mergina. Ji sugebėjo nutraukti susidariusią atmosferą.
-Fak
nusikeikusi Erika tiesiog atsitraukė nuo anų du. Nusistebėjo, kad Lee taip ramiai sureagavo į sudaužytą butelį, dėl to, net merginos veidas persikreipė. Ji iškišo liežuvį lengvai pasišlykštėdama saldumu įsivyravusiu tarp Lee ir tos merginos. Nusisuko nuo jų ir dabaiginėjo cigaretę.

-Tikrai turėsiu tau atpirkti ją. - pasakė vaikinui apgailestaudama dėl savo nerangumo.
Jautėsi laaabai nemaloniai, kadangi šis taip ramiai sureagavo ir nepuolė ginčytis ar panašiai. Atrodė geras žmogus. Rankoje vis dar laikė buteliuką, bandė įsiminti pavadinimą ant etiketės. Galiausiai išmetė buteliuką į šiukšliadėžę, kuri buvo netoliese. Prisiminė, kad neprisistatė, todėl suskubo tai padaryti,
-Beje, aš Maya. - nusišypsojo ir ištiesė jam ranką.

Keichi pataikė atsisėsti prie to pačio medžio, kur buvo ir Erika su kitais mokiniais. Merginai užkliuvo kažkieno niūniavimas, o melodija skambėjo kažkaip erzinančiai, todėl ji pasilenkė į šoną, kad pamatytų kaltininką.
-Ei, arba užsičiaupi arba užsičiaupi
Numetė grasinantį žvilgsnį, nes niūniuotojas drumstė ramią popietę.

-Huh? Mūsų nebuvo? Neperdaug pasikėlęs kartais?
Erika pasipiktinusi spoksojo į vaikiną. Kikenimas pamažu varė lauk gerą nuotaiką.

Chiaki pasitrynė akis pabaigusi žaidimą. Įsigrūdusi savo Gameboy atgal į kišenę ji pažvelgė į draugę.
-O jėzau...-nutęsė ji pamačiusi, kad Erika jau baigia pribaigti kažkokį naujoką savo baisiu žargonu. Chiaki dar žiūrėdama pagalvojo, ar verta rizikuoti savo pačios kailiu ir įsiterpti tarp jų. Ji giliai įkvėpė ir atsistojusi nuėjo link Erikos bei vaikino.
-Labas,Erika,-pasisveikino ji.
-Miki sakė,kad tu turėtum žinoti kur mano kuprinė. Man jos dabar laaabai reikia.
Chiaki nutaisė kuo malonesnę miną,nes matė kad jos draugė nekokios nuotaikos. Vėliau pasisuko į vaikiną ir jam mirktelėjo taip pasisveikindama.

Laikydama ledą prie pakaušio sliunkino kiemo takeliu. Prie Erikos jau buvo didesnė grupelė, todėl nutarė su visais mandagiai pasisveikinti. Priėjusi nusišypsojo, bet Erika rodos buvo ne nuotaikoj
-Sveiki.