Kiemas

First topic message reminder :

Vienoje rankoje laikydama popierių su koordinatėmis, kitame keliautojos nutrinta lagaminą, ėjo per kiemą, vis dairydamasi tai į popierių tai į mokyklos pastatą ir jos augmeniją. Vis toliau vis labiau jos akys blizgėjo nuo tokio vaizdo. Niekada nemačiusi tokio didelio ir gražaus pastato. Aišku tik per televizoriu...Bet realybėje buvo geriau. Pagaliau susikaupusi pasuko link bendrabučių.

Laikydama ledą prie pakaušio sliunkino kiemo takeliu. Prie Erikos jau buvo didesnė grupelė, todėl nutarė su visais mandagiai pasisveikinti. Priėjusi nusišypsojo, bet Erika rodos buvo ne nuotaikoj
-Sveiki.

Hirata išėjo į lauką. Viskas ką ten matė buvo grupelė nepažįstamų ir Maya. Mergina priėjo arčiau.
-sveeeiki! Kas čia per sambrūzdis? 
Hira atsirėmė viena ranką į medį ir nusišypsojo.

Dairydamasis, žengė pro šalį nekreipdamas dėmesio i netoliese esančius žmones.

Išėjusi į kiemą nustebo pamačiusi tiek žmonių ir dar tokiu paros metu. Ji praėjo pro juos bet nei šyptelėjo nei pasisveikino. Turėjo kitų reikalų.

-Huh?
Eriką pribaigė vaikino žodžiai, o dar tas kortų maišymas iš vis išvedė iš kantrybės. Ji jau šoko čiupti ale kaimytį už atlapų, bet pasirodė Chiaki. Kol Erika apmąstė jos klausimą prisirinko ir daugiau mokinių, o linksmas Saros veidas, kiek apramino peštukę.
-Kumrinė... A! 
sušuko prisiminusi, kad atėjusi į aktų salę pakišo kuprinę po kėde, o po to ir pamiršo. 
-Salėj...
kaltai suvebleno.
-atnešiu!
nežinia kuri priežastis pastumėjo Eriką taip pasielgti, bet ji iš karto nukūrė mokyklos link.

Chad atkeliauja į kiemą su savo lagaminais. Apsidairo, įkvepia orą.
-Pagaliau ramybė.
Tiliai savo po nosimi sušnabždėjo. Dar keletą minučių pasigėrėjo ir pradėjo ieškoti, kur turėtų eiti.

Pradėjo rinktis daug žmonių ir vykti daug veiksmo, kad net sunku viską sugaudyti. 
- Nereikią man nieko atpirkti - juokdamasis iš Mayos žodžių ištarė, - Alkoholio buvo likę nedaug ir be to mano kambaryje jo netrūksta.
Šiai prisistačius, jis pats kiek nejaukiai pasijautė, kad to nepadarė pirmas, todėl kilstelėjo savo užpakalį ir švelniai paspaudęs jos ranką ištarė:
- Malonu, aš - Lee.
 Po to jis vėl iškart prigulė. Maya atrodė kiek nerami, todėl Shin ją paguosdamas pasiūlė:
- Chillax, prisėsk prie mūsų ir atsipalaiduok, juk oras geras.

 Į triukšmą jis neturėjo laiko kreipti dėmesio ir apsižvalgęs nelabai gerai pasijautė, kai pamatė nueinančią Eriką. Jis negirdėjo ko ir kodėl ji išėjo.

-Na, gerai. - galiausiai nusileido vaikinui. - Taip, oras tikrai puikus. - pritarė jam ir atsirėmė į medį šalia Hiros.
-Sveika, Hira. - nusišypsojo klasiokei. - Matyt visi po tos nuobodžios kalbos džiaugiasi laisve. - nusijuokė.
"Pagaliau bent vienas pažįstamas žmogus" - pagalvojo sau.
Viskas aplink vyko gana greitai, o žmonių vis daugėjo.

-Nepasakyčiau kad visada. Ji tikrai gali būti draugiška,tik reikia prie jos prpirasti,-ji atsakė į vaikino klausimą kuo paprasčiau.
-Tik nepatariu jos erzinti taip kaip tu neseniai darei, nes kitą kartą niekas negelbės tavo kailio,-šyptelėjusi pasakė Chiaki.
Aplinkui būrėsi daug žmonių,todėl mergina paėjo nuo visų mokinių toliau. Ji atsisėdo ant suliuko netoliese,nes kol Erika atneš kuprinę praeis daug laiko.

Erika tikrai nemažai užtruko laiko, nors stengėsi kuo greičiau grįžti. Pamačiusi sėdinčią Chiaki, priėjo prie jos ir ištiesė kuprinę merginai.
-Sorry...
Sumurmėjo nusukdama kaltą snukutį į šoną. Nemėgo ji atsiprašinėti, bet šį kartą pripažino, kad yra kalta. Ir žiopla.

-Na na,nereikia atsiprašinėti. Nieko čia tokio nenutiko,-bandė pakelti draugės nuotaiką.
-Ačiū,kad nepalikai prie ežero,-pridūrė Chiaki ir nusišypsojo.
Pasiėmusi kuprinę ji atsisegė mažiausią skyrelį ir ištraukė kelis šokoladukus.
-Nori?-tiesdama juos Erikai paklausė mergaitė.

Pamačiusi ištiestą šokoladuką, iš karto jį pasiemė, išsilupo ir atsikando. Veide pasirodė šypsenelė.

Erikai nubėgus, kiek nejaukiai pasijuto, nes buvo daug nepažįstamų veidų. Tačiau nutarė pasilikti, kur daugiau jai eiti, bei gal Erika neilgai užtruks. Tad prisėdo netoli kitų, bet ne per arti, kad baisiai nesiveltu į akis. Klausėsi jų pokalbiu. Nusišypsojo išgirdusi, kaip gerai atsiliepia apie Erika.

Chiaki apsidžiaugė,kad Erikos nuotaika pasitaisė. Ji atsistojo,persimetė kuprinę per petį ir pasuko link bendrabučių.
-Galėtum dažniau šypsotis,tau tinka,-prieš išeinant pasakė merginai.
Eidama per kiemą prisiminė vaikiną,todėl apsisukusi iškėlė jam nykštį ir padrąsinančiai nusišypsojo.
-Tik nesusimauk,-pagalvojo mergina ir nubėgo iki bendrabučių.

Kaip bebūtų keista Hirata ramiai viską išklausė tikriausiai, nes nenorėjo pykdyti merginos. O po nejaukios tylos tarė.
-Kadangi mane pažįsta tik Maya, manau reiktu ir su kitais susipažint,- draugiškai šyptelėjo mergina,- aš vardu Hirata arba Hira vadinkit kaip norit.

Išgirdusi tiek vaikino, tiek Chiaki žodžius, Erika susigrūdo likusį šokoladuką į burną ir nusisuko, stengdamasi, kad niekas nepamatytų jos išraudusio veido. Norėjosi net pabėgti ir kur pasislėpti.

Nujausdama Erikos ketinimus, priėjo netoli jos, kad užkirstu kelia jos pabėgimui. Po Hiratos prisistatymo, taip pat nusprendė neatsilikti, juk vis dėl to nuo šiol bus visi klasiokais. Nusilenkdama prisistatė.
-Sara Megurine, malonu.
Išsitiesusi nusišypsojo.

-Man taip pat. Be to gal kas žino, stalai sujungti bus ar nea? 
Hira atsisuko peržvelgė visus busimus klasiokus ir patogiau atsirėmė į medį.

-Aš Maya, malonu. - nusišypsojo pasakė lyg tarp kitko. Rodos jos vardo niekas neklausė, bet mergina norėjo pasijusti pokalbio dalimi, todėl prisistatė. O ir Lee atrodė apsnūdęs ar užsisvajojęs - nesuprasi, daugiau kaip ir nebuvo su kuo kalbėtis.
-Tuoj į pamoką... - sumurmėjo panosėj sau ir gailiai atsiduso. Kur jau kur, bet į pamoką eiti tikrai nenorėjo.

Po Mayos žodžių Hira pagalvojo: Šį kart tikrai nevėluosiu.
-Taaai gal einam visi kartu į klasę, galėsim dar ten paplepėt.
Mirktelėjusi blondinė šyptelėjo.

Maya linktelėjo Hirai.
-Susitiksim pamokoj - pasakė visiems likusiems kieme ir nusekė paskui Hirą, kuri nuėjo klasės link.

Visus planus sugriovė lyg iš niekur prieš ją atsiradusi Sara. Erika iš karto prisimerkė piktai bežvelgdama į merginą priešais. Jei tai būtų kas nors kito, būtų nuspirti iš kelio, tačiau šios merginos entuziazmas ir nuotaika Eriką stabdė nuo daugumos jai įprastų veiksmų. Sureagavo ir į sambrūzdį aplinkui, todėl pasiteiravo Saros:
-eime?

Merginoms užsiminus apie pamokas, tarsi pabudo. Visai apie jas užmiršo. Atsisukusi į Eriką nusišypsojo ir linktelėjo galvą.
-Eime.
Atsisukusi į likusius nusilenkė.
-Susitiksim klasėje.
Išsitiesusi išėjo kartu su Erika link mokyklos.

Mira kartu su vaikinu ramiai ėjo per kiemą. Ji pažvelgė į savo laikrodį ir nustėro,nes pamoka jau turėjo prasidėti. Nieko neaiškinusi mergina griebė vaikiną už riešo ir pradėjo bėgti link klasės.