Virtuve

First topic message reminder :

Ateina kartu su Kyuu
-Na, pasirodo, kad tokia patalpa čia egzistuoja. - pergalingai nusišypso ir pradeda dairytis po spinteles ir lentynas

"Hmm.."-priglaudė savo rodomąjį pirštelį prie apatinės lūpos-"privatūs mokytojai.. spėju, jog turi sukaupęs nemažai žinių, eh? Ar tave taip mokytis vertė tėvai? Kuo apskritai labiausiai domiesi?"-susidomėjusi ėmė klausinėti. 
"Ir ah, visa laimė, tavąjį vardą dar prisimenu."-mergina nuleido pirštą nuo lūpos ir šyptelėjo. Kai Azuma bakstelėjo šiai į žandą, šiek tiek papūtė savo lūpas.
"Na, neketinu stebinti, tačiau.."-taip pat kiek palinko jo link, po truputį keldama abi savo rankas link vaikino veido ir švelniai, rodomaisiais savo abiejų rankų pirštais, spūstelėjo jo žandus,-"...bus matyt."
"Beje, jeigu pyksiu...manau tu tai pamatysi arba pajusi ir be mano sakymo."-šiek tiek sukikeno iš vaizdo priešais jos akis.

- Na nežinau , - susimąstė žinių ir pamokų turėjo labai įvairių,  tėvai tiesiog matė tai kaip geriausią išeitį, nemanau, jog esu kažkiek pranašesnis nei kiti, - pasikuklino šis.
- Mer..,- nutraukė žodį  ir papurtė galvą, - Mėgstu mangą ir keliauti , nežinau, man turbūt viskas patinka, - juokdamasis bandė "kavoti" savo nesėkmingą pasakymą.
Kreiva šypsena išmetė išgirdęs, jog mergina visgi prisimena jo vardą:
- Reiškiasi nesi tokia išsiblaškius, - dar uždėjo ranką šiai ant galvos ir pavėlė plaukus.
Matėsi, jog ir šioji mėgo erzinti ir buvo žaisminga, nors įspėjo jog gali šį prilupti, Azu visą laiką , kol ši artėjo , žiūrėjo akylai. Pajautęs šios pirštus sau ant skruostu ėmė juoktis;
- Matau tu irgi mėgsti fizini kontaktą, tačiau būk atsargi aš kandžiojuosi , - pabandė įbauginti Kuro.

Nereikėjo ilgai galvoti apie tai, ką Azuma iš pradžių norėjo pasakyti, bet susilaikė. Kuro užteko ir poros išgirstų raidžių, tam, kad suvoktų tai, ypač jau iš dalies suvokdama kas per diegas buvo priešais ją. Ji dar sykį smagiai sukikeno. 
"Sakai mėgsti keliauti.. ar patinka gamta? Ar labiau kultūros objektai? Beje, man taip pat patinka keliauti."-ji ir toliau domėjosi vaikinu.
Kai šis pradėjo ją velti Kuro šiek tiek susiraukė. Per plaukus užkritusius ant akių mergina beveik nieko nebematė. Kadangi buvo liečiami jos plaukai, tie šiurpuliukai ir toliau sau sėkmingai lakstė kūnu. Ką darysi, prie to šiai priprasti neina. Nors ir nematydama, bet jausdama ką daro, ji patraukė vieną ranką nuo Azumos veido, tačiau su kitos rankos pirštais lengvai čiuptelėjo už vieno jo žando ir vos vos timptelėjo. Panašiai kaip bobutės savo anūkėliams daro. Tik kiek švelniau. 
Kuro nusijuokė išgirdusi, jog šis gali kandžiotis. "Įdomu. Kiek ištversi nesikandžiojęs."-smalsavo. 
"Galiausiai.. jeigu pradėsi kandžiotis..nuoširdžiai neatsakau už savo veiksmus. Mistika ten ir man."

Susivokė, kad šioji suprato, tačiau ką gi padarysi, yra kaip yra.
Azuma susimąstė:
- Na šiaip ieškau nuotykių, o ypač kai keliauju, - nusišypsojo šis,- Visgi, naujos vietos sukelia smalsumą , dėl pačių kultūros objektų net nežinau, nebent tikrai kažkas būtų svarbaus, bet dėl jų pačių nekeliauju,- pasamprotavęs šis atsiduso, daug teko pasakoti apie save.
- Eh?,- ėmė dar labiau juoktis išgirdęs šios atsaką, dar labiau sudomino jį mergina.
- O ką negi atrodau, kad nesugebėčiau ?,- šiek tiek suraukęs antakius pavaidino įsižeidusį.
Mergina buvo žaisminga, o Azumai patiko ją erzinti. Pridėjo ranką sau prie krūtinės:
- Nepažadu nieko, - nulenkė galvą ir nusijuokė, atsitiesęs šis vėlgi palinko ir bakstelėjo šiai į nosį, - Žiū tau kažkas prilipo , - atitraukęs brakštelėjo šiai per smarką, - Daugiau netampyk mano žandų, jaučiuosi kaip anūkėlis, -parodė vėl liežuvį.

"Galbūt patinka keliauti pėškomis? Tai kažkas nerealaus! Gamta, tas geras nuovargis ir panašiai.."- merginos akys tiesiog žibėjo jai šnekant. Ne esmė, kad jų beveik nesimatė per užkritusius plaukus.
Pastebėjusi, jog Azuma suraukė antakius vėl šyptelėjo. "Ne, tiesiog smalsu kiek gali tverti nesikandžiojęs. Manau, kad ne itin ilgai?"-spėjo.
Kai mėlynplaukis bakstelėjo jai nosin, ši greit ją užsidengė laisvąja ranka ir vėl truputėlį raustelėjo. Tada nubraukė savo raudonus plaukus nuo akių su ta pačia ranka ir papūtė lūpas. "Mohh~ Bet man smagu tave tokiu versti. Tada atrodai taip mielai."-pasakiusi tai meiliai nusišypsojo ir vėl drąsiai pažvelgė jam į akis.

- Patinka, tačiau tėvai retai leisdavo tą daryti, - atsidūsta, - Mėgstu nuovargį, - mintyse pagalvojo kažką kiek pervertiško , net ausys nuraudo.
- O kiek tu gali ištverti nesikandžiojus?,- paklausė Azu . - Nes panašu čia bus tuoj varžytuvės - kuris kurį, - patenkintas savo žodžiais šiek tiek pasipūtė, bet tik akimirkai ir dirbtinai tą darė.
- Beje, nedrįsčiau nuvertinti manęs, - prislinkęs arčiau palinko prie merginos ir nusitaikė kąsti į ausį, tačiau vos per milimetrą sustojo.
- Aš visai ne mielas, - žodžiai nukeliavo iš Azu lūpų į merginos ausis, balsas buvo švelnus ir ramus.
Azu visad  jautė silpnybę raudonplaukėms , tačiau šioji ir iš jų buvo išsiskirianti. Grįžęs prie merginos akių nusišypsojo.
- Tai dabar tu papasakok, ką mėgsti veikti dar laisvalaikiu, jau matau , kad esi žavinga ir tikrai lengvai bendraujanti, gal kokių hobių turi, gal kokių įdomių istorijų?,- domėjosi savo fantazijų kaltininke vaikinas.

"Hmm.. pasiūlyčiau kada kartu bent apylinkėse pasivaikščioti tuomet. Būtų smagu."-mergina džiaugėsi atradusi kažką, kam patinka žygiai.
"Ooo? Dar pažiūrėsim. Beje. Manau būsiu neapsirikusi. Ilgai tu netversi?"-švelniai nusijuokė ir po jo žodžių, nukeliavusių į šios ausis, lengvai darsyk paraudo. 
"Pagalvokim.."-mergina pridėjo savo rodomąjį pirštelį sau prie apatinės lūpos ir kiek susimąstė,-"..na, kalbant apie hobius.. man labai patinka piešti. Taip pat kaip jau sakiau, keliauti. Myliu gamtą ir viską kas su ja susiję. Ką dar... Ah, šiek tiek domiuosi senovės istorija ir keliomis fizikos kryptimis.. Taip pat mėgstu tyrinėti senus, apleistus pastatus. Ten smagu pasivaikščioti ir taip retsykiais ieškoti nuotykių."-Kuro pasakojo gan įsijautus, tačiau nusprendė kiek pritilti,-"manau šio monologo pakaks~"-dar syk švelniai nusijuokė ir žvelgdama į vaikino mėlynas akis šypsojosi.

- Manau galėtume, orai labai geri, - patenkintas šis nusišypsojo, gamta tikrai suteikė dar didesnė galimybę pasireikšti Azu fantazijoms.
- Manau tą išsiaiškinsim greitu metu, - numetė tokią repliką, kadangi jeigu pasiduos merginai tikrai maža nepasirodys, Azuma niekad nemokėjo kažkam nusileisti, todėl ir šis atvejis nebus išskirtinis.
- Piešti?,- sukluso vaikinas, - Gal esi kada piešus ant kūno?,- susidomėjo šis per ausis pradėjo eiti įsivaizduojami garai, vien nuo minties apie tokį vaizdą.
Toliau jai bekalbant šis linksėjo , iš tikrųjų mergina turėjo daug pomėgių, Azu nebūtų galėjęs taip konkrečiai savųjų išvardinti, nes jie buvo susiję su viena sritimi ir jų buvo labai daug.
- Jeigu planuojam išvyką ir tu mėgsti apleistas vietas, galėtume bandyti jų paieškoti netoli mokyklos, turėtų ir mieste tokių būti, - akys žibėjo , vaikino fantazija vėl bandė grobtis šį iš realybės.

[Biškį offline pabuvau, tikiuosi lazanija nesudegė xD]

Tatsuya iš jo svajų pažadino, lazanijos kvapas. Jis pravėręs orkaitę, nutraukė nuo lazanijos folija. Ir dar paliko dar 15 min kepti. Per tą laiką akie krašteliu vis stebėjo, ką išdarinėja vaikinas su mergina. Jam tai atrodė neįprasta, bet iš dalies linksma. Taip praleidęs, 15 minučių išsitraukė lazaniją, ją supjaustė į 8 lygias dalis, pasiėmė lėkštę ir lentynos ir su visa kepimo skarda patraukė savo kambario link.

[It's okay, manau, kad lazanija nesupyko xD Tho dabar net realybėje užsimaniau jos, bet nėr iš kur gaut xD darn xD]

"Šaunu! Laukiu nesulaukiu kada galėsim kur nors nukeliauti."-ši iš ties džiaugėsi planuojama kelione. 
Mergina smagiai sukikeno išgirdusi Azumos repliką dėl kandžiojimosi,-"Žiūrėsim ar tversi ilgiau negu aš įsivaizduoju."
"Beje, hmm..tiesą sakant esu piešusi ir ant kūno. Tai daryti iš ties gan smagu."-šypsodamasi atsakė,"..tačiau bet kokiu atveju geriau rinkčiausi popieriaus lapą. Arba drobę."
"Ir taip! Žinoma! Apleistų vietų paieškos, o po to ir vaikštinėjimas jose. Skamba nuostabiai."-Kuro tiesiog džiūgavo įsivaizduodama naujas vietas, įvairius radinius ir panašiai. Ji iš ties be galo ten norėjo nukeliauti. Į miestą šalia mokyklos, kuriame dar nebuvo.
"Kada ten keliautume? Galbūt jau šiandien? Ar rytoj? Ką manai apie rytdieną?"-paklausė apie sekančią dieną, mat vis vien tikėjosi, kad į klasę bent jau ilgam pabūti nesugalvos nueit.

[lol xD skanaus]

- O kas mus stabdo padaryti tai dabar?,- paklausė šios , visgi pats jokių planų dabar neturėjo.
- Eh?,- susidomėjo merginos mintimis apie jo būtent tokią ištvermę, bet jis ir ten yra ištvermingas!
- OOOO , - patenkintu balsas nuskambėjo virtuvėje, - Aš norėčiau , kada pabandyti , aišku kalbu apie piešimą ant kūno, - užsisvajojo šis.
Matydamas, kad šios nebaugina mintis eiti būtent su juo į tokias vietas, Azu nusišypsojo:
- Manau galim kad ir dabar ten keliauti, nes matau pati jau spurdi iš nekantrumo,- paglostė merginos skruostą,- O pamokos, jos gali ir palaukti, pasimokinsim iš gyvenimo ir jo suteikiamų malonumų, - ne tik nuotykius turėjo omeny vaikinas. Išvykoje atsiras daug progų šiam pasireikšti.

"Hmm.. na, jeigu turi laiko? Mielai. Ten nukeliauti šiandien būtų iš vis puiku."-toliau svajojo apie įdomias vietas.
"Ir eh? Išbandyti piešimą ant kūno.. turi galvoje ant jo piešti ar, kad ant tavęs kažkas pieštų?"-pasmalsavo.
Mergina tiek buvo įsijautusi į savo svajones apie visokias įdomybes, kad smarkiai nė nepajuto kaip Azuma šiai paglostė skruostą. Nekantraudama paklausė: "Eime? Kelyje pašnekėsime daugiau."
Ankščiau ar vėliau ji vis vien būtų aplankiusi miestelį, tačiau didelė tikimybė, kad tai būtų dariusi viena. Taigi dabar ji džiaugėsi ir dėl to, kad vietinius kraštus galės išnaršyti kartu su kažkuo kitu.

- Tu , kaip suprantu žinai bent vieną tokią vietą čia, ar aš klystu?,- šypsojosi Azuma.
- Man tinka abu variantai, aišku gal įdomiau pačiam būtų piešti, - išmetė kreivą šypseną , kuri greitai pavirto į nuolankią.
Atsistojęs šis ištiesė merginai ranką:
- Eime,- patenkintas ir besišypsodamas šis pakvietė merginą eiti.

[ aš mus nuvesiu į tamsią gatvę]

Tuo metu,kai Mira įžengė pro duris,virtuvėje nieko nebuvo. Čia buvo šilta ir sklido įvairūs kvapai. Virtuvė nebuvo labai jau didelė,bet pakanka vietos pasidaryti valgyti ar arbatos išgerti. Merginai patiko,kad čia buvo šviesu ir jauku. Apsidairiusi suprato,kad čia dažnai būna žmonių,kurie ateina ne tik pavalgyti. Mira pripylė arbatinį vandens iki pusės ir įjungė virti. Kol vanduo kaito,ji surado du puodelius ir įdėjo į kiekvieną po šaukštelį arbatos. Vanduo dar nebuvo užviręs,todėl ji susiradusi atokesnį kampelį atsisėdo ant kėdės ir laukė.

-Wau kaip erdvu , reikės kada ateit čia... -Nutyla nes Mira dar nežinojo kad jis mėgsta gaminti maistą.Nerado kėdės arba tiesiog tingėjo ieškoti tad atsisėdo ant žemės netoli virdulio.
-Tai kodėl buvai viena ant stogo ? -klausia Miros.

-Jeigu atvirai,tai galvojau apie namus ir seserį. Nežinau kas ten dedasi,jie dar su manimi nesusisiekė,todėl nerimauju dėl jų,-Mira padarė pauzę,nes jai buvo skaudu kalbėti apie mažają sesę.
-O tu? Juk turi būti priežastis ateiti ant stogo,-paklausė ji.
Vanduo užvirė ir mergina nuėjo užpilti puodelius vandeniu.

Pamatęs kad ji kažkaip keistai pasijuto prieina prie jos apkabina ją ir patrina pečius:
- Nesijaudink viskas bus gerai,- nusišypso jai. Grįžta į tą vietą kur sėdėjo ant žemės ir prisėda ir vėl.
- Tiesiog vaikštinėjau ieškojau kažko ir radau ją ant stogo- nusišypso pakreipia galvą kaip šuniukas ir atsigula ant grindų.
-Taip karšta kad net gera ant grindų taip vėsu gal prisijungsi ?

Užpylusi puodelius,ji paima juos abu ir atsisėda šalia Yugio ant žemės.
-Imk,užpyliau ir tau arbatos,-nusišypso Mira.
-Tikrai gera ant grindų sėdėti,jos ne tokios jau šaltos kaip atrodė,-pasakė mergina ir atsisuko į vaikiną,-papasakok ką nors apie save,bus lengviau bendrauti.

Pagalvoja atsikvepia:
- Nu nežinau ką pasakot ,bet gali pabandyt kažką... Čia atvažiavau ne vienas su trim draugais nežinau ar pažįsti , bet jie visi 1A klasei išskyrus mane va aš ,kaip atsiskyrėlis patekau į 1B. Ai į kurią klasę tu eini ?- paklausia jos
-Galiu atsigult ir pasidėt galvą ant tavo kelių? grindys kažkaip per kietos- Paklausia jos ir atsidusta.

-Aš irgi patekau į 1B klasę,-šiek tiek nustebusi pasakė Mira.
-Žinamo gali,juk man negaila,-nusijuokia mergina ir atsisėda atlaisvindama kelius.

Apsidžiaugia kad ji toje pačioje klasėje.
- Tu papasakok kanors ,- šypteli jai.
Padeda ant merginos kelių galvą ir pasijuto kaip lovoje.
- Kaip patogu galėč...- Nepabaigęs sakinio užmiega ant Miros kelių.

Kol Mira galvojo ką pasakyti,ji pastebėjo,kad vaikinas užmigo. Jis ramiai alsavo ir miegojo. Mira nustebo,kad jis užmigo virtuvėje galvą pasidėjęs ant jos kelių. Mergina lėtai paglostė Yugio susivėlusius juodus plaukus.
-Na va,dabar arbata atšals,-tyliai sau pasakė mergina ir gurkštelėjo iš savo puodelio.

Susivėlęs, nes nežiūrėjo į veidrodį atsikėlęs, Lucas užėjo į virtuvę. Jautėsi dar kiek apsimiegojęs, bet po lengvos mankštelės, jau geriau jautėsi. Jis nuėjo tiesiai prie šaldytuvo. Atsidaręs susirado sulčių. Įsipylė į stiklinę ir gurkšnodamas tik tada apsidairė. Pamatęs merginą su miegančiu vaikinu šalia, jai pamojavo. Išgėrė stiklinę ir linktelėjęs merginai išėjo.

Mergina taip pat pasisveikino su vaikinu jam nusišypsodama. Kai jis išėjo,Mira švelniai pajudino Yugį,kad šis pabustų.
-Yugi,kelkis. Negali visą laiką miegoti virtuvėje. Juk kiti mokiniai taip pat čia ateina,-tyliai šnabždėjo ji.

Pajaučia Yugis kad jį judino ,bet vis dar buvo mieguistas. Nežinodamas ar tai sapnas ar ne apkabino merginą ,bet apkabinęs pasijuto kažkaip keistai ir greit atsipeikėjo
-Atsiprašau, atsiprašau negalvojau , kad užmigsiu - nuraudęs vaikinas atsisėda ant grindų ir slepia savo veidą kad ji nepastebėtų. Dabar jis nežinojo ko net ir laukti...

Atėjo kartu su Kuro ir apsidairė, kadangi jau buvo vėlu nesitikėjo kažką čia rasti tačiau rado pora žmogėnų, primerkęs akis bandė atpažinti tačiau nepavyko. Pasisuko į Kuro ir mostelėjo ranka į pusę kur stovėjo pintinė vaisių.